Psichologinis vaikų, sergančių enureze ištyrimas parodo, kad egzistuoja šios mažųjų pacientų kategorijos, kuriems reikalinga psichologinė pagalba:

1. Vaikai, kuriems trūksta dėmesio, švelnumo, emocinio artumo su tėvais, ypač su mamomis (mergaitėms nuo 4-erių metų priežastis gali būti neharmoningi ryšiai su tėvu);

2. Vaikai, skausmingai išgyvenantys tėvų nesutarimus, tėvų namų šilumos ir jaukumo trūkumą;

3. Vaikai, išgyvenantys stiprų tėvų spaudimą ir per didelius reikalavimus.

Vaikai, priklausantys pirmajai kategorijai, naktį nesąmoningai kontroliuoja tėvus, kad jiems parodytų, jog pastarieji nepakankamai jais rūpinasi dieną.

Jeigu vaikas tylus ir drovus, tai toliau enurezės reikalas paprastai nejuda. Jei vaikas agresyvus, tai apie savo poreikių nepatenkinimą jis pareiškia kategoriškesne forma - naktiniu tuštinimusi į lovą.

Antrosios kategorijos vaikai savo sutrikimu bando suvienyti tėvus bent prie savo lovos. Jeigu tėvai nepriima signalų, sklindančių iš vaiko pasąmonės, jis gali susirgti rimčiau.

Jeigu mamos temperamento ypatybės nesutampa su vaiko ypatybėmis (impulsyvią, aktyvią mamą erzina vangus, pasinėręs į save sūnus), ir jos požiūris į auklėjimą neatitinka jo esybės, tai vietoj to, kad padėtų vaikui atrasti save, ji “kraus” į jį savo įsivaizdavimus apie supantį pasaulį. Vaikų naktinis šlapimo nelaikymas, priskiriamas trečiajai kategorijai- tai nesąmoningas atsikratymas įkyraus tėvų spaudimo.

Gyvybiškai svarbių vaiko poreikių patenkinimas, tėvų tarpusavio santykių harmonizavimas, meilė vaikui ir pripažinimas jo teisę būti savimi - geriausias vaistas nuo naktinių nemalonumų.