Sunku išeiti
„Smurtiniuose santykiuose visuomet vyrauja vadinamasis „smurto ratas“. Pirmajame etape auga įtampa, kyla ginčai. Antrajame pasireiškia agresyvus elgesys, smurtaujama. Po to seka „medaus mėnesio“ fazė: smurtautojas neigia smurtą, prisiekinėja, kad situacija nepasikartos. Deja, po šios fazės, ratas kartojasi. Atėjus „medaus mėnesio“ fazei, auka patiki pažadais, kad viskas bus gerai, ir tai dažniausiai kliudo nutraukti toksiškus santykius“, – pasakoja „Įvairovės edukacijos namų“ vadovė psichologė Lina Januškevičiūtė.
Kita bėda, anot pašnekovės, visuomenėje įsisenėjusios nuostatos: „pakentėk“, „nėra namų be dūmų“, „nereikia skalbti savo skalbinių viešai“. Tokie posakiai, psichologės vertinimu, ne tik daro didelę žalą, mėginant atpažinti smurtą, sumenkina aukų pasiryžimą išeiti, nutraukti smurtinius santykius, bet ir normalizuoja patį smurtą.
Paprastai išskiriamos keturios pagrindinės smurto artimoje aplinkoje rūšys: fizinis, psichologinis, ekonominis ir seksualinis. 2019 m. atlikto tyrimo „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ išvadose teigiama, kad dažniausiai artimoje aplinkoje fiksuojamas fizinis smurtas. Mažiau nustatoma psichologinio, ekonominio smurto apraiškų. Visai mažai – seksualinio smurto atvejų. Specialistų įsitikinimu, kad ir kokios rūšies smurtas būtų, skriaudžiamas asmuo praranda pasitikėjimą savimi. Smurtautojas visuomet siekia parodyti galią, o auka jaučiasi vis labiau bejėgė, tad pagalbos dažniausiai neieško.
Psichologinis smurtas kitoks
Psichologinis smurtas – daug sunkiau atpažįstamas, todėl pagalbos kreipiamasi itin retai.
Dažniausiai aukai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu, sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
„Psichologiniu smurtu niekinama, išjuokiama, žeminama, persekiojama, keliama nuolatinė įtampa, stresas, baimė. Smurtautojas gali tikrinti aukos telefono skambučius ar elektroninį paštą, atskirti ją nuo draugų, šeimos, manipuliuoti, – pasakoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus specialistai. – Tiksliems psichologinio smurto mastams nustatyti trūksta tyrimų duomenų. Ne fizinio smurto formos yra latentinės ir daug sunkiau įrodomos.“
L.Januškevičiūtė įsitikinusi, kad psichologinis smurtas taip stipriai paveikia aukos psichoemocinę būklę, kad dažnu atveju ji nebegali priimti racionalių sprendimų: „Paprastai auka įpranta prie tokių santykių ir priima juos kaip įprastus. Ypač jeigu smurtiniai santykiai buvo propaguojami vaikystėje, artimoje aplinkoje. Susiformavęs nepasitikėjimas savimi, bejėgiškumas, nuolatinis kaltės jausmas trukdo atpažinti „raudonas lemputes“ ir leidžia psichologiniam smurtui įsigalėti santykiuose.“
Į smurtą veda stereotipai
2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuoto lyčių stereotipų ir smurto tyrimo duomenys iliustruoja, kaip plačiai visuomenėje paplitę lyčių stereotipai. Daugumos apklaustųjų nuomone, moteris privalo vyrą aptarnauti seksualiai ir buityje. 41 proc. apklaustųjų sutinka, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga, 58 proc. – kad žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi. 61 proc. mano, kad vyras turi uždirbti daugiau už žmoną ar partnerę.
Specialistų teigimu, vyrai, siekdami priversti žmoną atlikti „savo pareigas“, būti paklusnia ir atitikti išankstinį lūkestį, gali imtis smurto. Statistika rodo, kad 91 proc. smurtautojų yra vyrai.
To paties tyrimo duomenimis, visuomenėje nėra aiškaus sutarimo, kaip vertinti berniukų elgesį su mergaitėmis, kai pasireiškia ankstyvieji smurto ir priekabiavimo požymiai, pavyzdžiui, tampoma už kasų, kilnojamas sijonas. 45 proc. apklaustųjų mano, kad tai yra nekaltas dėmesio rodymas. Teisinant tokį berniukų elgesį jų prigimtiniu agresyvumu ir nepaklusnumu, neišnaudojamos auklėjimo galimybės – mokyti pagarbiai bendrauti su kitos lyties asmeniu.
Tyla – bloga byla
„Svarbu, kad žmonės, aplinkoje pastebėję asmenį, prieš kurį galimai psichologiškai, fiziškai ar kitaip smurtaujama, kreiptųsi į teisėsaugos institucijas. Taip ne tik didinsime precedentų skaičių, bet ilgainiui ir pačioms aukoms taps paprasčiau atpažinti, jog prieš jas yra smurtaujama. Juk pagalba – ranka pasiekiama“, – sako L.Januškevičiūtė.
Nuo 2012 m., įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, Lietuvoje veikia 24 akredituotų specializuotos kompleksinės pagalbos centrų tinklas (SKPC). „Šių centrų tikslas – teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. SKPC konsultuoja, tarpininkauja, teikia ekspertinį vertinimą, specializuotą psichologo ir teisininko pagalbą“, – informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai.
Specializuotų kompleksinės pagalbos centrų teikiama pagalba dažnu atveju yra ne vienkartinė, bet tęstinė. Ji trunka pagal individualius žmogaus poreikius. Per šių metų III ketvirtį SKPC pagalbą pasiūlė beveik 10 tūkst. asmenų, iš kurių 94 proc. pagalbą priėmė.
Statistika
Dėl smurto artimoje aplinkoje 2023 m. sausio – rugsėjo mėnesiais užregistruota beveik 41 tūkstantis pranešimų. Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, seksualinės prievartos nusikalstamų veikų 2022 m. padaugėjo trečdaliu, palyginti su 2021 m. Pasitaikė 67 išžaginimo, 70 seksualinio prievartavimo ir 4 prievartos lytiškai santykiauti atvejai.
