Įdomiausia šioje situacijoje yra tai, kad įstatymų lygmeniu jokie draudimai nebuvo išdėstyti ir iki šiol egzistuoja kaip tam tikra duoklė tradicijoms.
Tačiau tai, žinoma, neišlaisvina moters nuo moralinių represijų ir net fizinių bausmių už menkiausią nusižengimą iki pat gyvybės atėmimo.
Ką gali ir ko negali moterys Saudo Arabijoje
Moteris privalo turėti globėją. Kitaip tariant, šis asmuo vadinamas mahramu.
Jis lydi moterį ir gali už ją priimti absoliučiai bet kokius sprendimus. Mahramas gali būti tėvas, brolis ar net sūnus, jei šeimoje nėra kitų vyrų.
Kiekvienam moters žingsniui turi pritarti mahramas ir ji neturi teisės jo žengti be jo sutikimo.
Į tokių klausimų sąrašą įeina bet kokios kelionės į užsienį, santuoka su vienu ar kitu vyru ir net leidimas gauti medicinines paslaugas.
Atsisakyti globėjo, net ir netinkamo gydymo atveju, moteris neturi teisės.
Moteris negali savo elgesiu daryti gėdos vyrui.
Kad neprarastų savo autoriteto visuomenės akyse, vyras globėjas visiškai kontroliuoja bet kokius moters veiksmus ir turi teisę ją griežtai nubausti už menkiausią nusižengimą ar net nužudyti.
Taip, pavyzdžiui, 2007 m. tėvas nužudė savo dukrą už tai, kad ji bendravo su vaikinu per „Facebook“.
Moterys neturėtų rodytis gatvėje apnuogintomis kūno dalimis.
Pagal įstatymus, viešose vietose moteris privalo didžiąją dalį kūno pridengti specialiu kostiumu – abaja, kad kito vyro negalėtų suvilioti.
Kai kuriose provincijose moterys dengia absoliučiai viską, palikdamos rodyti tik kojas, rankas ir akis.
O kartais religinės policijos reikalavimu moteris gali būti priversta net užsidengti „per daug seksualias“ akis.
Viešose vietose moteris gali būti tik specialiose, „moteriškose“ zonose.
Saudo Arabijoje jie įpratę viską dalytis pagal lytį: daugelis namų turi du įėjimus, skirtingų lyčių moksleiviai skirtingu laiku mokosi skirtinguose pastatuose, prekybos centrų zonos taip pat yra suskirstytos.
Tai daroma siekiant sumažinti moterų kontaktą su kitais nepažįstamaisiais.
Draudimas dalyvauti sporto varžybose.
Dar visai neseniai moteris neturėjo teisės lankytis stadionuose ir sporto aikštynuose, taip pat dalyvauti sporto varžybose.
Tačiau šiandien moteris jau gali dalyvauti, pavyzdžiui, rungtynėse stadione.
Tam įrengtos specialios „moterų zonos“, o tai reiškia, kad nueiti į futbolą su vyru vis dar nepavyksta.
Iki 2008 m. Saudo Arabija buvo vienintelė šalis pasaulyje, kuri neleido moterims sportininkėms dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
Iki šiol Saudo Arabijoje nedaug moterų gali vairuoti automobilį.
Galimybė moterims gauti vairuotojo pažymėjimą ir vairuoti nuosavą automobilį tapo tikru proveržiu ir veikia neseniai.
Tačiau dar prieš porą metų moteris, mokanti vairuoti automobilį, buvo laikoma besąlygiška nusidėjėle, verta mirties.
Moterys negali naudotis viešuoju transportu.
Tai taikoma absoliučiai visiems savivaldybių autobusams, tramvajams ir geležinkelio transporto priemonėms.
Tiesa, yra šios taisyklės išimtis: jei prie traukinio prijungtas specialus vagonas su atskiru įėjimu moterims, tada jos turi teisę juo važiuoti.
Tokie apribojimai nustatyti visi dėl to paties tikslo – užkirsti kelią bendravimui su nepažįstamaisiais.
Moteris negali dirbti pagal pašaukimą.
Manoma, kad pagrindinis moterų darbas Saudo Arabijoje yra auklėti ir prižiūrėti vyrą bei vaikus, o ne dirbti samdomą darbą.
Tačiau moterims vis dėlto buvo leidžiama dirbti, nors ir ne visur.
Moteris gali tapti mokytoja arba slaugytoja, tačiau tam reikia globėjo leidimo ir specialaus išsilavinimo.
Moteris negali savarankiškai pasirinkti sutuoktinio.
Ir tai visiškai logiška: kur jai ieškoti vyro, jei pokalbiai ir net žvilgsniai į nepažįstamus vyrus griežtai draudžiami?
Vietoj to būsimą sutuoktinį pasirenka tėvas.
Saudo Arabijoje mergaitė tinkama ištekėti nuo 9 metų, o berniukas – nuo 15 metų.
Ir čia leidžiama poligamija, vienu metu vyras gali turėti iki 4 žmonų.
Moteris negali išeiti iš kalėjimo anksčiau laiko.
Saudo Arabijoje religinė policija gali suimti moterį beveik už bet ką.
Visą bausmę kalėjime atlikusios moterys į laisvę paleidžiamos tik gavusios vyro globėjo sutikimą.
Dažnai pasitaiko, kad mahramas prieštarauja tokiam sprendimui ir moteris lieka įkalinta daugelį metų.
Nepaisant visų minėtų draudimų, Saudo Arabijos moterys vis dėlto gali kai kuo pasigirti.
Pavyzdžiui, jos niekada neskuba: atėjęs į prekybos centrą apsipirkti vyras privalo laukti moters lygiai tiek, kiek jai reikia, nesipiktindamas ir neverkšlendamas.
Jos niekada nenešioja didžiulių krepšių su pirkiniais ir net nemano rūpintis, kad jų vaikai rytoj pavalgytų – tai vyrų rūpestis.
Be to, kiekvienuose namuose turi dirbti bent vienas tarnas.
