Pieno produktų netoleravimas ir alergija

Pieno produktų neigiama įtaka sveikatai gali būti dėl dviejų priežasčių: laktozės netoleravimo, kitaip sakant – nevirškinamo bei alergijos pieno baltymui kazeinui. Alergija – organizmo reakcija, kai pieno baltymai „puolami“ kaip priešai ir yra išskiriami antikūnai gynybai. Be gydytojo gali būti sudėtinga atskirti į kurią sudedamąją pieno ar jo produkto dalies produkto reaguoja mūsų organizmas. Dar dažniau žmonės patys sau diagnozuoja pieno produktų netoleravimą arba alergiją. Net keliose gydytojų mokslinėse konferencijose teko stebėti pranešimus, kurių skaidrėse buvo nurodyta kiek asmenų turi alergiją ir kiek iš tiesų yra alergiški pieno baltymui. Skaičiai skyrėsi labai stipriai – žmonės linkę sau pieno produktų alergiją, nors dažnai jos neturi ir sveikata sutrinka dėl kitų priežasčių.

Pieno produktai

Laktozės netolerancija


Ji būdinga trečdaliui Lietuvos gyventojų. Kita vertus du trečdaliai kuo puikiausiai ją toleruoja ir teoriškai gali vartoti pieno produktus.

Laktozė – disacharidas, kuris randamas išskirtinai žinduolių piene ir yra laktazės fermento virškinamas plonųjų žarnų gleivinės gaureliuose. Laktozės netoleravimas stebimas, kai organizmas negeba suskaidyti laktozės į jos sudėtines dalis: gliukozę ir galaktozę, dėl per mažo fermento laktazės kiekio dvylikapirštės žarnos gaureliuose.

Alergija kazeinui

Pieną sudaro daugiau kaip 40 skirtingų baltymų. Karvės piene apytiksliai yra 30‑35 g/l (3‑5 %) baltymų, iš kurių 80 % – kazeinai, o 20 % – išrūgų baltymai. Kai laktozės netoleravimas daugiausiai veikia virškinimo traktą, tai alergija suaktyvina imuninę sistemą. Organizmas reaguoja į baltymus kaip svetimkūnius ir išskiria medžiagas, sukeliančias alergijos simptomus. Ši alerginė reakcija gali būti įvairaus sunkumo. Kai kurie laktozės netoleravimo ir pieno alergijos simptomai gali būti vienodi: viduriavimas, pykinimas, pilvo skausmas, pūtimas ir dujų išsiskyrimas. Tačiau alergija pienui taip pat gali sukelti reakciją kitose kūno dalyse: bėrimą, dilgėlinę, patinimą, dažnai lūpose ir veide, apsunkintą rijimą.

Jei įtariate, kad turite laktozės netoleranciją ar alergiją pieno baltymui, pasikonsultuokite su gydytoju, prieš nusprendžiant eliminuoti pieno produktus iš savo racionus. Jei netoleruojate laktozės, yra įvairių pieno produktų ir be jos. Jei alergija – tada teks pieno produktų vengti, tačiau, kaip minėjau, nenusistatykite diagnozės patys.

Ką rinktis parduotuvėse?


Pirmiausia reikėtų žinoti ar netoleruojate laktozės, kazeino ar esate alergiški pieno baltymui. Pirmu atveju jums reikės vengti tik laktozės ir kai kuriuos pieno produktus drąsiai galėsite vartoti. Antru ir trečiu atveju jums visiškai reikės vengti pieno produktu. Dėl to atkreipkite dėmesį ant pakuotės parašyta „be laktozės“ (angl. lactose free) ar „be pieno produktų“ (angl. dairy free).

Laktozės kiekis skirtinguose pieno produktuose skiriasi, o kai kuriuose jos nėra. Kuo labiau brandintas, fermentuotas produktas, tuo mažiau jame bus laktozės, nes proceso metu ji skyla.

Jei visai negalite vartoti pieno produktų turite žinoti, kad kazeinai ir kazeinatai yra naudojami dešrelių, duonos, sriubų, troškinių gamyboje kaip maisto papildai, taip pat dažna sudedamoji dalis gaminant padažus salotoms, kepinių glazūras ir plaktus užpilus.

Pieno produktai

Pienas


Parduotuvėse galima įsigyti ir pieno be laktozės, nes jame yra įdėtas fermentas laktazė. Jis suskaido laktozę. Nereikia baimintis, kad tai „perdirbtas“ produktas, kurio reikia vengti. Augaliniai gėrimai, dažnai klaidingai vadinami augaliniu pienu, laktozės tikrai neturi. Pagalvokite, juk jie pagaminti iš migdolų, avižų, sojų – jokie augaliniai produktai natūraliai laktozės neturi ir turėti negali. Artimiausias pienui yra sojos gėrimas. Labai mėgstamas ryžių gėrimas, tačiau jis turi labai mažai baltymų ir santykinai daug cukrų, maistinė vertė – maža. Gerai jei augaliniai gėrimai yra papildyti kalciu.

Įsigydami augalinius gėrimus atkreipkite dėmesį ar nėra pridėta cukrų ar kitų vengtinų priedų.

Augalinio pieno (gėrimo) galite pasigaminti ir namie – tai paprasta ir pigu.

Augalinis pienas


Pieno pakaitalai mūsų gyvenime tampa vis svarbesni. Kai kuriems tai svarbu dėl alergijos pienui, kitiems – organizmas netoleruoja laktozės, beje, net trečdalis Lietuvos gyventojų laktozės netoleruoja ir nebūtinai tai pasireiškia bėrimu ar alergija pieno produktams. Treti nori sumažinti gyvulinės kilmės produktų kiekį racione, ketvirti – veganai. Penkti kavos mėgėjai ir žino, kad balinta kava ne visada gerai. Taigi ieškoti pieno pakaitalų priežasčių daug, o išeitis paprasta – riešutų pienas, sėklų pienas ar avižų pienas.

Pieno produktai

Sviestas – natūraliai turi ypač mažai laktozės ir baltymų. Lydytame svieste nėra nei vieno, nei kito. Manau sviestą lengviausia pakeisti, vertingų riebalų galime gauti iš ypač tyro alyvuogių aliejaus, dabar didelis pasirinkimas įvairių sėklų ar riešutų aliejų, kai kuriems receptams puikiai tiks ir kokosų aliejus.

Jogurtas – patiekaluose keičiamas augaliniais – sojų ar avižų jogurtais. Jei valgomas kaip atskiras patiekalas.

Kefyras – laktozės turi daug mažiau nei pienas, gali tikti mažais kiekiais tiems, kurie turi nedidelę laktozės netoleranciją ir gali vartoti pieno produktus mažais kiekiais. Kitiems kefyro teks atsisakyti. Tačiau mūsų mėgstamus šaltibarščius galima pagaminti su avižų ar migdolų pienu.

Grietinė – mūsų rinkoje dar nemačiau grietinės be laktozės, taigi keičiame augaliniais jogurtais. Asmeniškai, kai buvo poreikis nevartoti visai pieno produktų kartais į sriubą ar troškinius dėdavau vietoje grietinės kokoso pieno mažą kiekį. Pakuotę sušaldydavau ledu kubeliuose ir pagal poreikį naudodavau.

Varškės sūris laktozės turės, jis patiekaluose gali būti keičiamas sojos pienu sūriu – tofu. Ilgai brandinti sūriai, tokie kaip čederis, kieti parmezano tipo sūriai, laktozės neturi.

Ledai – rinktis šaldytas sultis arba ledus su kokoso pienu.

Vaida Kurpienė
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (78)