Specialistai sako, kad organizmą aprūpinti skysčiais visiškai pakanka vandens, o pagrindinius mineralus, mikroelementus ir vitaminus žmogus turėtų gauti vartodamas maistą. Vis dėlto, žmonės renkasi skanesnius gėrimus, tačiau ne visada jie būna sveiki. Tad kaip nesuklysti?

Ragina rinktis natūralesnius

Dietologas Edvardas Grišinas pastebi, kad pastaruoju metu žmonės vis labiau linksta į tonizuojantį poveikį turinčius gėrimus. Tai lemia ne tik greitėjantis gyvenimo tempas. Žmonės dažnai ir neatsispiria ir reklamai, kurioje energiniai gėrimai parodomi kaip panacėja nuo visų gyvenimo negandų.

Pasak specialisto, energijos užtaisą gali suteikti ir puodelis kavos ar arbatos, ir stiklinė kolos, energetinio gėrimo ar vaisvandenių. Tačiau renkantis tonizuojantį gėrimą derėtų linkti prie natūralesnių variantų – saikingas kavos ar arbatos vartojimas yra kur kas geriau už įjunkimą į energetinius gėrimus, ar gazuotus vaisvandenius.

„Reikia suprasti, kad energetiniuose gėrimuose yra labai daug saldiklių, o užrašai apie šiuose gėrimuose esančius vitaminus, mineralus ar kitas veiksmingas medžiagas teverti tik tiek, kiek gabalėlis morkos dietiniu pavadintame, tačiau riebiu majonezu perteptame mėsainyje“, – sako E.Grišinas.

Gazuotų vaisvandenių vengti patariantis dietologas sako, kad ne mažiau kenksmingi sveikatai gali būti ir iš koncentratų pagaminti sulčių gėrimai, kuriuose daug saldiklių, jei jie vartojami gausiai.

„Jei norisi saldesnio gėrimo, nebloga alternatyva galėtų būti beržų sula ar kokosų vanduo. Taip pat patartina rinktis be pridėtinio cukraus pagamintų šaltų arbatų gėrimus. Sveikatai nekenkia ir vaisių ekstraktais pagardintas vanduo“, – sako E.Grišinas.

Edvardas Grišinas

Universaliausia – sula?

Tuo tarpu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus, vaikų gastroenterologo Liutauro Labanausko teigimu, jei norisi atsigerti skaniau nekenkiant sveikatai, galima rinktis įvairių vaisių sultis, kurios padarytos ne iš pridėtinių saldiklių turinčių koncentratų, sulą ar įvairių žolelių antpilais pagardinta vandenį, kurį įprastai vadiname tiesiog arbata.

„Vaisių sultys yra skanios tačiau turi savo specifiką, kaip ir pats augalas iš kurio jos pagamintos. Todėl vienos sultys gali stimuliuoti organizmą, labiau veikti tam tikrus organus, o kartais ir juos dirginti.

Sula ta prasme yra kur kas universalesnis gėrimas. Ji praktiškai neturi medžiagų, kurios galėtų dirginti organizmą. Priešingai – ji žmogaus organizmą veikia raminančiai.

Arbata vadinamas žolelių antpilu pagardintas vanduo gali sustiprinti imuninę sistemą, išvalyti toksinus, pasižymi ir priešuždegiminėmis savybėmis. Žolelės, kurių antpilu pagardiname vandenį, turi antioksidantinių savybių, todėl jų toks gėrimas yra ne tik skanesnis, bet ir sveikesnis už paprastą vandenį“, – sako L. Labanauskas.

Liutauras Labanauskas

Susidomėjimas auga

Kokosų vandens rinka Jungtinėse Valstijose tarp 2006 ir 2013 m. šoktelėjo nuo nulio iki 1 mlrd. eurų. Alternatyvų vandeniui ieškantys vartotojai augina ir sulos perspektyvas. Skaičiuojama, kad sulos rinkos vertė 2025 m. sieks 2 mlrd. JAV dolerių.

Ypač dideles perspektyvas turi Rytų ir Šiaurės Europos šalys. Pastebima, kad nepakankamai beržų sulą išnaudoja beržynais garsėjanti Baltarusija, Lenkija, taip pat – ir Lietuva. Istoriškai gilesnes tradicijas turi skandinavai. Norvegijoje sulos išgavimas minimas dar XIV a. Kai kuriose šalyse iš sulos buvo gaminamas ir vynas, gira ar net degtinė.

Pagal išgeriamos sulos kiekius pirmauja Europa ir Šiaurės Amerika. Skaičiuojama, kad vienas europietis per metus išgeria 5 litrus sulos. Tačiau didžiąją dalį – net 4,2 litro – suvartoja aukštesnes pajamas gaunantys vartotojai.

Šiaurės Amerikoje, o ypač Kanadoje, vyrauja klevų sula. Iš jos gaminamas Kanadą išgarsinęs klevų sirupas, dabar neatsiejamas nuo kiekvieno amerikiečio pusryčių stalo. Beje, Šiaurės Amerikoje populiarūs ir įvairūs sulos kokteliai su ežiuole ar propoliu.