Antradienį vykusioje konferencijoje buvo pristatytas socialinio sąmoningumo tyrimas, skirtas 3 metus trukusiai reklaminei-informacinei kampanijai „Sultys ir glotnučiai – smart formos vitaminai“.
Konferencijos dalyviai teigė, kad tiršti vaisių ir daržovių kokteiliai, kuriuos lietuviai jau įprato vadinti glotnučiais, yra ne tik sveika, bet ir patogi alternatyva šviežiems vaisiams ar daržovėms, ir džiaugėsi, kad jų vartojimas Lietuvoje per pastaruosius trejus metus išaugo beveik 30 procentų.

Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad sulčių suvartojimas per pastaruosius trejus kampanijos metus išliko nepakitęs. 30 proc. lietuvių teigia manantys, kad sultys yra natūralus vitaminų šaltinis, o ketvirtadalis visų apklaustųjų – kad sultis verta gerti kasdien. Nepaisant to, kad dauguma sultis laiko naudingomis, didžioji šeimų dalis per savaitę jų išgeria mažiau nei 3 litrus. Daugiausia vaisių sulčių geria vaikai, tuo tarpu suaugusieji pirmenybę teikia daržovių sultims. Dažniausiai vaisių sultis lietuviai geria būdami namie kaip desertą ir per vakarienę, o daržovių – valgio metu.

Konferencija apie glotnučius

Konferencijoje dalyvavusi gydytoja-dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė neslėpė, kad žmonės vis dar abejoja 100 proc. sulčių ir glotnučių sudėtimi, nežino, kad juose negali būti konservantų – juos painioja su sulčių gėrimais.

„Pagal ES reguliavimą, į 100 proc. sultis draudžiama dėti dažiklių ar kitų dirbtinių medžiagų. Taip pat jose negali būti pridėtinių cukrų. Daugelis sulčių ir glotnučių yra pasterizuoti, o tai reiškia, kad sultys yra pakaitinamos iki aukštos temperatūros ir iš karto atšaldomos, taip yra pašalinami mikroorganizmai ir enzimai, kurie skatina sulčių gedimą. Tačiau tai visiškai saugus ir natūralus procesas, nepašalinantis iš jų maistinių medžiagų, tokių kaip skaidulos“, – pasakojo ji.

Gydytoja-dietologė L. Romeraitė-Kuklierienė primena, kad kiekvienas produktas turi skirtingų vitaminų rinkinį, mikro- ir makroelementų bei biologiškai aktyvių medžiagų kiekį, todėl, norint užtikrinti visavertišką mitybą, juos reikia valgyti kuo įvairesnius.

Jos nuomone, tiršti vaisių ar daržovių kokteiliai galėtų būti puikus nesveikų užkandžių pakaitalas ir viena iš penkių rekomenduojamų vaisių ir daržovių porcijų, kurią, tėvai garantuotai žinos, kad vaikai suvartos.

L. Romeraitei-Kuklierienei pritarė ir tinklaraštininkė Goda Prapuolenytė-Leonavičienė. „Tikriausiai būtų neįmanoma gražiai nusilupti apelsino neapsitaškius uniformos. Todėl vaisių ir sulčių glotnučiai yra ne tik sveikas pasirinkimas, bet ir patogi forma“, – sakė ji.

Konferencijos dalyvė akcentavo, kad šiais laikais, kai visi taip skuba, pasirūpinti suvalgyti visas penkias rekomenduojamas vaisių ir daržovių porcijas yra tikras iššūkis, o tėvams – dažnai ir tikras galvos skausmas.

„Mes, tėvai, dirbame, vaikai lanko būrelius, ir ne po vieną – kartais net po kelis per dieną, tad nesunku įsivaizduoti, kad pasirūpinti sveikais ir maistingais užkandžiais yra gana sunku. Privalome pasirūpinti naudingais užkandžiais, kurie būtų ir skanūs, ir patogiai pateikti. Auginu tris dukras ir pastebėjau, kad jos itin džiaugiasi, kai jų kuprines ar priešpiečių dėžutes pasipildo pakuote sulčių ar glotnučių. Jeigu jos ne visuomet nori valgyti neapdorotą obuolį ar morką, sulčių ar glotnučių neatsisako“, – šeimos įpročiais dalijosi G. Prapuolenytė-Leonavičienė.

Tinklaraštininkė apgailestavo, kad jei vaikų darželiuose rūpinamasi, kad mažiausieji gautų ir vaisių, ir daržovių, su jais net kalbama apie sveikos mitybos principus, tai mokyklose vaikams pasirinkti tenka savarankiškai, o neretai tas pasirinkimas būna ne pats sveikiausias.

„Man gaila, kad mokyklose nėra jokios sveikos mitybos programos, specialių pamokų. Namie su vyresnėlėmis patys apie tai kalbamės, skaitome etiketes ir net rodome, pavyzdžiui, jei parašyta, kad jogurte yra 20 g cukraus, vadinasi, ten jo net visas šaukštas. Tokie pavyzdžiai geriausiai veikia“, – patarimų negailėjo ji.