Mitybos terapeutė Laura dalijasi įžvalgomis, kas yra emocinis persivalgymas ir kaip jis skiriasi nuo fiziologinio alkio

Mitybos terapeutė Laura Malažinskaitė yra ne tik intuityvaus valgymo konsultantė, tačiau ir mitybos mokslų specialistė. Laura padeda žmonėms išeiti iš užburto dietų, savęs ribojimų, persivalgymų, sutrikusio valgymo, valgymo sutrikimų rato ir sugrįžti į natūralų ir sveiką santykį su maistu bei savo kūnu. Kadangi Laura ir pati anksčiau kentėjo nuo sutrikusio valgymo savo instagramo platformoje „savijaute_pazink.mityba.kunu“ nori parodyti žmonėms kitą, ne dietinę valgymo ir santykio su savo kūnu pusę.

„Emocinį valgymą dažniausiai skatina emocijos, kurių nesame išmokę jausti ir dėl to su jomis nėra patogu išbūti, nežinome, kaip su visu tuo tvarkytis konstruktyviai“, – sako Laura.

– Kodėl jums svarbu dalytis patarimais apie mitybą instagramo platformoje?

– Dalintis žiniomis apie sutrikusio valgymo elgseną socialiniuose tinkluose pradėjau prieš pusantrų metų. Tai mane paskatino daryti mano išsilavinimas ir noras šviesti visuomenę apie mitybos mitus bei sutrikusio valgymo elgseną, kuri yra ganėtinai normalizuota nuolat lieknėjančiame pasaulyje. Turėjau sukaupusi daug žinių apie mitybą, žmogaus valgymo elgseną ir tai sąlygojančią psichologiją bei savo pačios pereitą asmeninę patirtį. Kadangi ir pati anksčiau kentėjau nuo sutrikusio valgymo, kompulsyvaus sportavimo ir kūno dismorfijos norėjau parodyti žmonėms kitą, ne dietinę valgymo ir santykio su savo kūnu pusę. Pradėjusi sveikti supratau, kad prie to stipriai prisidėjo socialiniai tinklai, dietinė informacija apie maistą ir valgymą, fitneso ir sportiško kūno mada bei įvairios sveikuolių grupės, kurios skatina ortoreksiją (perdėtai sveiką valgymą ir baimę susirgti pavalgius ne tokio maistingo maisto).

– Kas yra emocinis persivalgymas ir kaip jis skiriasi nuo fiziologinio alkio?

– Emocinis valgymas – emocijomis grįstas valgymas, kai – alkio ir sotumo signalais. Mes visi kartas nuo karto valgome vedami emocijų (draugų susibūrimuose, šventėse, valgydami šokoladą šalia kavos, ar bulvių traškučius žiūrint filmą) ir tai yra absoliučiai normali ir svarbi sveiko santykio su maistu dalis. Emocinis valgymas yra problema tada, kai tai tampa kasdienybe ir pagrindiniu būdu reguliuoti emocijas – nuovargį, nuobodulį, nerimą, liūdesį, vienišumą ir t.t. Dažniausiai žmonės, kurie persivalgo emociškai, suvartoja didesnius maisto kiekius, nei kūnui reikia fiziologiškai, o to pasekoje persivalgoma, jaučiamas fizinis diskomfortas (pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, refliuksas, kartais pykinimo jausmas), kartu su tuo gali ganėtinai stipriai augti svoris, o po tokių dažnų valgymų kilti savigrauža bei liūdesys.

– Kaip žmogus gali atpažinti, kad jis patiria emocinį persivalgymą?

– Vienas geriausių būdų tai atpažinti – atkreipti dėmesį, ar sustojama valgyti iškart po to, kai pajaučiamas sotumo jausmas. Dažnai mano klientai to neatpažįsta, todėl visada užduodu sekantį klausimą: „Kaip fiziškai jaučiatės pavalgęs?“. Jei suvalgoma daugiau maisto, nei kūnui reikia, po valgymo apima sunkumo jausmas, mieguistumas. Tuo tarpu sustojus valgyti laiku bei valgant reguliariai, pakankamai ir subalansuotai – valgymas kaip tik suteikia energijos jausmą.

– Kokios gali būti priežastys, skatinančios emocinį persivalgymą?

– Emocinį valgymą dažniausiai skatina emocijos, kurių nesame išmokę jausti ir dėl to su jomis nėra patogu išbūti, nežinome kaip su visu tuo tvarkytis konstruktyviai. Galbūt vaikystėje girdėjome, kad negalima pykti, rodyti ožių, o galbūt į mūsų emocijas niekada nebuvo atliepiama ir dėl to išmokome jas uždaryti savyje ir nuryti maistu. Taip pat dažnai pasitaikanti emocinių persivalgymų priežastis suaugus – vaikų emocijų reguliavimas maistu. Emocijos, skatinančios emocinius persivalgymus, gali būti gana neutralios, tokios kaip nuobodulys, nuovargis, o kartais – sunkios, slegiančios, tokios kaip vidinės tuštumos, vienišumo jausmai, liūdesys, apatija, užgniaužtas pyktis.

– Ar gali būti situacijų, kuriose emocinis valgymas yra įprastas arba reikalinga reakcija?

– Kaip ir minėjau prieš tai mes visi kartais valgome emociškai ir tai yra natūralu bei žmogiška. Geras to pavyzdys – kai užsimanai tam tikro maisto, pavyzdžiui, ledų ar guminukų. Iš esmės tai nėra fizinis alkis, jeigu esi pavalgęs įprasto maisto, bet verčia emocinis poreikis (skamba skaniai, nes jauti potraukį) ir viskas su tuo yra gerai. Dietų kultūroje dažnai tai demonizuojama ir siūloma visada rinktis sveikuoliškas alternatyvas, bet tyrimai rodo, kad kuo žmogus save labiau riboja ir kažko nevalgo, tuo labiau nori to maisto ir galiausiai gali jo persivalgyti dideliais kiekiais. Taip pat atliepimas į tokius maisto norus labai padeda užmegzti ryšį su savo kūnu, nes vietoje ignoravimo tu jį atliepi, o tai padeda geriau girdėti savo kūną. Dar įdomu tai, kad žmogaus kūnas yra vientisa sistema. Jei valgymo temoje įsijungia intuicija, savistaba ir savęs girdėjimas, tai automatiškai vyksta ir kitose gyvenimo srityse.

– Kokiais būdais galima valdyti emocinį persivalgymą?

– Galima praktikuoti sąmoningą, intuityvų valgymą. Visų pirma, labai svarbu atsisakyti dietinių maisto taisyklių, legalizuoti visą maistą, keisti savo įsitikinimus, susijusius su maistu, valgymu, kūnu. Kuo daugiau moralumo yra susiję su maistu ir maisto pasirinkimais, tuo labiau tai gali skatinti emocinius persivalgymus. Taip pat emociniams persivalgymams įtaką daro dietų laikymasis, todėl svarbu suvokti, kodėl žmogus ten atsidūrė ir ką jis mano apie savo kūną. Dietų laikymasis yra tik pasekmė. Priežastis – neigiamas savo kūno vertinimas. Jeigu persivalgymai niekaip nesusiję su dietomis ir maisto taisyklėmis, tuomet priežastis – emocijų reguliavimas maistu. Bet kuriuo atveju verta padirbėti su terapeutu arba intuityvaus valgymo specialistu.

– Kada reikėtų svarstyti apie pagalbą dėl valgymo elgsenos?

– Tuomet, kai nebesusitvarkoma vienam. Galbūt yra skaitomi tokie straipsniai kaip šis, ar sekami tokie profiliai kaip mano, bet problema niekur nedingsta. Dažnai žmonės nuvertina savo problemas iki tol, kol jos įsisenėja ir dėl to galiausiai reikia ilgesnio darbo su specialistu. Todėl siūlyčiau nedelsti ir ieškoti pagalbos.

– Kaip įveikti kaltės jausmą po emocinio persivalgymo epizodo?

– Pažiūrėti į situaciją su smalsumu. Vietoje savigraužos kelti klausimus: kodėl persivalgiau, kas galėjo tam padaryti įtaką ir panašiai. Stebėti savo valgymo elgseną ir emocijas.

– Kokios gali būti teigiamos pokyčių galimybės, kai žmogus išmoksta valdyti savo persivalgymą?

– Visų pirma, žmogus daug geriau ima pažinti save: savo elgesio ir mąstymo modelius, suvokti, kokios patirtys iki to atvedė, pradeda atpažinti savo emocijas, jas jausti ir su jomis tvarkytis konstruktyviais būdais. Kalbant apie fizinę sveikatą gerėja virškinimo darbas, gali mažėti svoris, jei turima antsvorio.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad persivalgyti galima ir kai valgoma per mažai. Tuomet tai nėra emocinis valgymas, o grynai fiziologiniai persivalgymai.

– Kokie ženklai rodo, kad santykis su maistu gerėja?

– Nustojama persivalgyti, puikiai jaučiami ir atpažįstami alkio bei sotumo signalai, nebesilaikoma jokių dietų ir maisto ribojimų. Taip pat nebeturima daugybės sudėtingų maisto ir valgymo taisyklių, maistas galvoje nebeskirstomas į gerą ir blogą. Didesnę dalį laiko intuityviai norima maistingesnio maisto, bet kartu nėra jokios baimės ir kaltės jausmų valgant kažką, kas tiesiog skanu.
Iš kūno vaizdo perspektyvos: kūnas įkyriai nebeapžiūrinėjamas veidrodyje, nebesisveriama dažnai, nebandoma savęs įtalpinti į per mažus, veržiančius drabužius, lengvai priimamai natūralūs kūno svorio svyravimai, kurie vyksta pavalgius vieno ar kito maisto, prieš menstruacijas, ar tiesiog gyvenimo eigoje.

– Ką galima patarti tiems, kurie pastebi, kad jų artimasis gali kovoti su emociniu persivalgymu?

– Visų pirma tai nesmerkti ir niekaip nekritikuoti žmogaus valgymo, kūno, svorio. Dažniausiai dietos, sutrikęs valgymas ir valgymo sutrikimai prasideda nuo kūno vaizdo komentarų, pasiūlymų nebevalgyti ir panašiai. Geriausia tiesiog domėtis žmogumi, jo vidumi, klausti kaip ir kuo jis gyvena, megzti artimesnį kontaktą, siūlyti savo draugiją. Galbūt to žmogui ir pakaks, jeigu emociniai persivalgymai yra įtakojami vienišumo jausmo. Tik esant artimam kontaktui žmogus gali atsiverti, daugiau papasakoti apie savo išgyvenimus ir sunkumus. Tai jam padarius galima paklausti, ar negalvojo kreiptis į terapeutus ir intuityvaus valgymo konsultantus, pasiūlyti pasekti tokius profilius kaip mano. Bet tam, kad žmogus jus girdėtų ir priimtų jūsų sakomą informaciją turi būti sukurta saugi erdvė ir tarpusavio pasitikėjimas. Kritikavimu, smerkimu, ar liepimu žmogų tai tik atstums.

– Ar egzistuoja bendruomenės ar organizacijos, kurios gali padėti žmonėms, patiriantiems problemų dėl valgymo elgsenos?

– Turint diagnozuotų valgymo sutrikimų gaunamas siuntimas į valgymo sutrikimų centrą Vilniuje. Taip pat nemokamos pagalbos galima gauti paskambinus į valgymo sutrikimų liniją.