Atšilus orams išlenda žvaigždės ir žvaigždutės su savo knygomis ir knygelėmis, interviu ir mažiukais pamoksliukais. Jos jums paaiškins, ką valgyti ir ko ne. Kaip išlaikyti kūno formas ir tobulą odą. Jūs klystate, jei manote, kad Lietuva – krepšinio šalis. Ne! Kas antras Lietuvos gyventojas yra dietų, kulinarijos ir sveikos mitybos specialistas!
Štai viena dainininkė gyrėsi, kad savaitę laikėsi sulčių dietos ir numetė kažkiek kilogramų, nors, tiesą pasakius, nebežinau, kam ten bebuvo kristi. Pasigyrė, pasimaivė, fotografijos tikrai buvo labai gražios, bet ar ji pagalvojo, kad jos didelę gerbėjų dalį sudaro nepilnametės mergaitės ar infantilios merginos, kurių matymo horizontas priklauso tik nuo avimų batų kulnelių aukščio? Labai paprasta švaistytis tokiais patarimais, kai nesi už nieką atsakingas. Tegu pasirūpina jomis gydytojai, jei proto mažai turi, ar ne?
Deja, bet gydytojai turi rūpintis ir kitomis „sveikos“ mitybos aukomis. Kartais plaukai šiaušiasi paskaičius kai kurių savamokslių sveikos mitybos specialistų patarimus. Šie naujųjų laikų mitybos šamanai dažnai pasakoja savo gražią istoriją – kaip turėjo didelį antsvorį ir buvo nelaimingi, bet štai atėjo nušvitimas visiems laikams! Jie pakeitė mitybą ir džiaukitės, nes savo atradimais pasidalins ir su jumis (už pinigus). Dar prideda, kad yra sertifikuoti mitybos specialistai. Drąsesni net diplomais pamojuoja.
Bet man patinka detektyvai. Atkapstau įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kad mitybos specialistas, dosniai dalijantis savo patarimus žiniasklaidoje net darželinukų tėvams, tėra baigęs nuotolinius kelių mėnesių kursus kažkokioje niekam nežinomoje užsienio kolegijoje. Arba prisistato sveikos mitybos specialistais, bet vienintelis jų išsilavinimas šioje srityje – apsilankymas seminare apie mitybą sportuojantiems, kurį vedė lygiai tokios pat kvalifikacijos pranešėjas, sukaupęs patirtį ir žinias „iš savęs“. Šiais laikais atsispausdinti namuose norimą gromatėlę tikrai labai paprasta.
Būna ir smagiau. Panaršę „Facebook“ tikrai atrasite tokių veikėjų, kurie pasiūlys sudaryti asmeninį mitybos planą. Ne už ačiū, žinoma. Turėjau gardaus juoko, kai dvi besiliekninančios merginos palygino savo vakarienių meniu. Jis buvo indentiškas! Net su ta pačia gramatine klaida atspausdintas... Ar jūs esate kada nors mokėjęs už popieriaus kopijavimą 20 eurų? Puikus verslas! Ir vis tik, kur mūsų medikai ir diplomuoti dietologai? Kodėl visą viešąją erdvę užima pseudomoksliniai straipsniai ir jokiais tyrimais nepagrįsti menkaverčiai plepalai?
Kažkada teko girdėti mintį, kad XXI amžiuje geriausiai seksis parduoti baimę. Šios baimės sėklos jau seniai sudygo vartotojų galvose. Kas savaitę žiniasklaida praneša apie atrastą naują supermaistą. Pavyzdžiui, bolivinės balandos, pavadinamos kilniu „inkų aukso“ vardu ar net „grūdų motina“. Taip, jose daug mikro ir makroelementų, nepakeičiamųjų aminorūgščių, bet nėra nieko stebuklingo, ko negautume valgydami kitą įvairų maistą.
Bičiulė, keliavusi po Pietų Ameriką, juokėsi, kad tose vietovėse tai tiesiog varguolių mitalas, nes kitokio nelabai įperka... Ir turiu jus nuvilti – net besimaitindami „inkų auksu“ žmonės serga ir miršta. Kažkada trilitriniuose stiklainiuose augino „arbatos grybą“, dabar – ieško aliejinės kopūstpalmės uogų ar baobabo vaisiaus miltelių. Tik stebuklų, deja, nebūna. Parduodama gražiai įpakuota pasaka, atvežta iš už jūrų marių. Skamba egzotiškiau už džiovintas dilgėles, tiesa?
Į maistą nebežiūrima kaip į maistą. Dabar maistas – baisus priešas, kurį reikia vartoti dozuotai, kaip piliules. Viena pažįstama prisipažino, kad dietos keičia ne tik kūną, bet ir mąstymą. Kartą ji pusvalandį blaškėsi tarp lentynų ieškodama tinkamo plaukų šampūno, nes ant buteliukų niekaip nerado parašyto kalorijų kiekio...
Gerbiu tikruosius vegetarus ir veganus, kurie nekemša žirninių dešrų ir neimituoja soja mėsos karbonadų, nes yra nusiteikę maitintis augaliniu maistu ir jiems nereikalingos augalinės mėsiško maisto kopijos. Bet turiu pripažinti, kad augalinio maisto fanatų mintys mane kartais šokiruoja. Pavyzdžiui, suaugęs vyras klausia kitų veganų, „kaip atsiauginti dantukus“? Be iškritusių dantų nepatogu juk, protezų reikia. Čia sušoka visas būrys palaikančių kovinę mitybos dvasią. Tereikia ir toliau laikytis savo kelio, dantukus atsiauginsi, turėk kantrybės! Kiek žinau, žinduoliams per gyvenimą dantys keičiasi tik vieną kartą. Ropliams dantis išaugti gali net kelis kartus. Taip ir nedrįsau paklausti patyrusių veterinarų, ar jie matė savo praktikoje nors vieną žinduolį, kuris maitintųsi tik augaliniu maistu ir jam dėl to būtų ataugę prieš tai iškritę dantys...
Saldainiai be cukraus, blynai be kiaušinių, pyragai be miltų. Dar turite stebėti, kad maistas šarmintų jūsų organizmą ir, aišku, lieknėti, lieknėti ir dar kartą lieknėti! Taip galima išnykti kaip dūmui, neblaškomam vėjo. O kada gyventi? Pamiršome, kad maistas yra tik maistas. Jį reikia skanauti, ragauti, uostyti, mėgautis ir džiaugtis gyvenimo suteiktu malonumu.
Vis dažniau žmonių save baudžia sveiku maistu. Taip tiesiai ir pasako – „na neskanu... Bet juk sveika! Reikia pakentėti. Tiesiog mano skonio receptoriai pakitę, dar pakentėsiu ir gal bus skanu...“ Kai taip elgiasi suaugę, mintyse palinkiu kreiptis į vienokios ar kitokios pakraipos gydytojus. Bet ką daryti, kai išgirsti besigiriančią mamą, kad jos vaikas, cituoju: „4 metukų, o toks protingas berniukas. Žino, kad pavalgius nesveika gerti. Tai sėdi ir PATS laukia kentėdamas 20 minučių, kada galės atsigerti!“ Kokiu tikslu šios kančios, kai organizmas klykia, kad jam trūksta vandens?
Galvojau, kad gyvenime mačiau daug, bet ir mane nokautavo propaguojantys sauliavalgystę, dar kitaip vadinamą pranos mityba. Tokie žmonės gyvena be fizinio maisto. Esą energija kūnui gaunama iš saulės energijos. Tereikia tinkamai užsiprogramuoti ir kūnas nebenorės valgyti, nes pasisotins gyvybine energija prana medituojant ar atliekant jogos pratimus. Pranavalgių guru atseit jau dvidešimt metų nieko nevalgo, tik geria arbatą. Beje, teigiama, kad toji moteris šia mityba net du kartus išsigydė vėžį! Skamba nuostabiai? Bet kaip tada susirgo, jei tokia „mityba“ ideali? Du kartus iš eilės...
Pasaulyje kasdien badauja milijonai. Ką pasakytų pranavalgiai motinai, laikančiai ant rankų kūdikį, nuo bado išsipūtusiu pilvuku? Kad tereikia teisingai nusiteikti ir medituoti? Kad jų badavimas yra teigiamas dalykas, nes išsivalys organizmas ir išsivalys visi šlakai? Beje, ar kas matėte šlakus? Tai toks mistinis darinys, dvokianti masė, kuri esą išeina iš badaujančio organizmo. Kad ir kaip ieškojau paaiškinimo, klausiau gydytojų, niekas realybėje šlakų nematė. Net visagalis „Google“ neparodė man nė vienut vienutėlės šlakų nuotraukos. O šiais laikais juk fotografuojama viskas: ir rytinė kava, ir purvini batai. O gal tiesiog reiktų pripažinti, kad geriausias organizmo išsivalymas tai tiesiog apsilankymas tualete?
Jei praėjusiame šimtmetyje gydytojai skalambijo varpais dėl persivalgymo ir jo pasekmių, apie šiuolaikinius idealistus, kurie turi liguistą potraukį sveikam gyvenimo būdui bei mitybai, dažnai nutylima.
Ortoreksija – viena iš priklausomybių, kai stengiamasi valgyti tik sveiką, ekologišką ir natūralų maistą. Dažnai tokie žmonės sportuoja iki išsekimo, skaičiuoja kiekvieną kaloriją. Ortoreksikai izoliuoja save nuo aplinkinių, kurie maitinasi, jų manymu, ne tokiu sveiku maistu, net į svečius nešasi savo patiekalus, kad žinotų, ką valgo.
Šią liguistą maniją vis pakursto prekiautojai baime. Jiems visai nesvarbu, ką jūs valgote. Jų godžiose akutėse tesate statistinis vienetas, nešantis pelną. Jie parduos jums papildus, vitaminus, egzotiškų vaisių miltelius, stiprinančius organizmą, ar vaistus nuo parazitų, sudarys jums mitybos ir fizinio apkrovimo planą, praves kursus ar net išrašys sąskaitą už emocinę pagalbą lieknėjant. Jie jums atrodys artimesni už balandėlius verdančią mamą ar besidalinančius gimtadienio tortu draugus. Jie juk nesupranta... Per mažai žino... Jūs net galite rasti bendraminčių, kurie palaikys jus atliekant pagrindinę gyvenimo misiją – sveikai maitintis. Dar sveikiau, sveikiausiai.