„Vakarienės prenumeratos“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad vyrų ir moterų supratimas, kaip dažnai kuris namuose gamina maistą, skiriasi, rašoma atsiųstame pranešime. 43 proc. vyrų teigė tai darantys bent keletą kartų per savaitę, tačiau tik 28 proc. moterų mano, kad jų vyrai namuose gamina taip dažnai. Tuo tarpu 30 proc. vyrų ir 40 proc. moterų teigia, kad vyrai namuose gamina rečiau nei kartą per mėnesį arba net niekada. Dažniau maistą namuose gamina vyrai, gaunantys didžiausias pajamas ir gyvenantys didžiuosiuose miestuose.
„Mūsų nenustebino tokie tyrimo rezultatai, – teigia „Vakarienės prenumeratos“ įkūrėja ir vadovė Jurgita Levickienė. – Dažnai vyrai teisinasi, kad neužsiima maisto gamyba, nes tuo metu yra užsiėmę kitais namų darbais, tačiau iš tiesų nėra kito tokio buitinio rūpesčio, kuriam reikėtų skirti tiek laiko kiekvieną dieną, kaip maisto gamyba.“
Tyrimo metu respondentų buvo klausta, kodėl vyrai negamina dažniau. Populiariausi atsakymai: tuo metu būna užsiėmęs kitais buities darbais (28 proc.), vėlai grįžta iš darbo (23 proc.), nemoka (19 proc). 17 proc. vyrų teigė, kad moterys jiems tiesiog nepatiki maisto gamybos.
13 proc. visų respondentų teigė, kad maisto vyrai negamina dėl to, kad tai yra moterų rūpestis. Šios nuomonės dažniau laikosi 46 m. ir vyresni tyrimo dalyviai, mažesnių miestų gyventojai.
Vis tik dauguma dailiosios lyties atstovių pageidautų, kad vyrai virtuvėse suktųsi dažniau: labai norėtų 34 proc., greičiau norėtų – 41 proc.
„Mums taip pat buvo svarbu išsiaiškinti, kaip moterys praleistų tą laiką, kuris atsilaisvintų, jei prie viryklės jas dažniau pakeistų vyrai. Daugelis kitų pasaulyje atliktų tyrimų teigia, kad būtent dėl nenutrūkstamo buitinių rūpesčių srauto moterys turi mažiau galimybių siekti profesinės karjeros, jos greičiau aukoja savo interesus dėl šeimos reikalų, nei vyrai“, – atkreipia dėmesį J. Levickienė.
Beveik trečdalis tyrime dalyvavusių moterų atsiradusį laivą laiką iš tiesų skirtų savo reikmėms: užsiimtų mėgiama veikla (paskaityti knygą ar užsukti į sporto klubą), skirtų kelias papildomas valandas profesinei veiklai. Šiuos atsakymus rinkosi 18–35 m. respondentės, didesnių pajamų atstovės ir didmiesčių gyventojos.
Vis dėlto didžiausia dalis – 47 proc. – moterų tuo metu rinktųsi užsiimti kitais namų rūpesčiais (vaikų namų darbais, skalbimu, valymu ir pan.). Sunkiausiai nuo buities rūpesčių atsiplėšti pavyktų mažesnių ir vidutinių pajamų grupės atstovėms.
Beje, vyrams ėmusis iniciatyvos virtuvėje net 23 proc. moterų nepaliktų savo vyrų ir būtinai jiems padėtų. Tokios nuostatos būdingos vyriausioms tyrimo dalyvėms, žemesnio išsimokslinimo atstovėms, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojoms.
„Kadangi toks tyrimas buvo atliktas pirmą kartą, neturime galimybės palyginti ilgalaikių tendencijų, tačiau aš noriu tikėti, kad jos yra moterų naudai, – teigė J. Levickienė. – Visuomenė keičiasi, keičiasi ir jos įpročiai, o taip pat atsiranda naujų galimybių, padedančių net ir niekada gyvenime maisto negaminusiems vyrams užtikrintai jaustis prie viryklės, ir taip džiuginti savo mylimas moteris bei rodyti pavyzdį namuose augantiems vaikams.“
Tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas pastebi, kad šiandien daug kalbama ir atliekama daugybė tyrimų dėl besikeičiančių vyrų ir moterų vaidmenų darbe, tuo tarpu namų „frontas“ dažnai nepelnytai pamirštamas. „O juk būtent čia suaugusiųjų elgesio modelį perima jų vaikai. Jeigu jie nuo mažumės matytų draugiškai virtuvėje besisukiojančius ir mamą, ir tėtį, ilgainiui keistųsi reikalai ir profesinėje aplinkoje. Viskas prasideda nuo mažų dalykų“, – sako I. Zokas.
