Kava
Kava – nevienareikšmiškai vertinamas gėrimas. Jis turi minias gerbėjų, tačiau ne ką mažiau yra ir priešininkų. Ar kava teikia naudą, ar sukelia žalą, iš esmės priklauso nuo ją vartojančio žmogaus sveikatos būklės, tačiau mokslininkai vis dažniau sutinka, kad kava gali būti net labai vertinga.
Visų prima, kofeinas gerina smegenų kraujotaką, taip pat didina darbingumą ir atsparumą stresui. Antra, kaip rodo pastarojo meto tyrimai, pora puodelių kavos per dieną gali sumažinti kepenų, kasos, taip pat storosios ir tiesiosios žarnos vėžio riziką.
Trečia, kava mažina astmos ir hipertenzijos pasireiškimo tikimybę. Ketvirta, vos vienas kavos puodelis per dieną aprūpina organizmą ketvirtadaliu jam būtinos vitamino P dozės.
Dar vienas kavos pranašumas – tai joje esanti linolo rūgštis, atkurianti odos elastingumą ir lėtinanti jos senėjimo procesus. Visgi, nepaisant visų paminėtų pliusų, vartoti kavą reikėtų su saiku.
Kukurūzų spragėsiai
Kukurūzų spragėsiuose gausu ląstelienos, gerinančios virškinimo sistemos darbą ir mažinančios cukraus lygį kraujyje. Dėl kukurūzuose esančių polifenolių spragėsius tenka vertinti kaip vieną sveikiausių užkandžių, nes polifenoliai pasižymi antioksidaciniu poveikiu ir teigiamai veikia odos būklę, suteikdami jai jaunatviško spindesio.
Polifenoliai taip pat saugo organizmą nuo begalės ligų. Kukurūzų spragėsių kaloringumas – dar viena priežastis apsidžiaugti tiems, kurie norėtų sulieknėti. Standartinėje spragėsių be aliejaus porcijoje tėra 70 kalorijų. Nepaisant to, šis maistas greitai pasotina.
Vis dėlto reikia nepamiršti, kad naudą teikia tik tokie kukurūzų spragėsiai, kuriuos gaminant nebuvo naudotas aliejus ar kokie nors kitokie priedai. Tik šiek tiek druskos yra leistina.
Majonezas
Naminiame majoneze pavyks aptikti vitaminų А, D, E, K, РР, С, taip pat В grupės vitaminų, gerinančių imunitetą ir normalizuojančių medžiagų apykaitą. Vitaminų šaltinis, aišku, – aliejus ir kiaušiniai, iš kurių majonezas pagamintas. Kadangi į namuose pasigaminto pagardo sudėtį įeina ir kiaušinių baltymai, produktą galima vertinti kaip gausų aminorūgščių, o jame esantis aliejus gerina virškinimą.
Makaronai
Svarbiausia taisyklė renkantis makaronus – įsitikinti, kad jie pagaminti iš kietųjų kviečių veislės. Būtent tokiuose makaronuose gausu sudėtinių angliavandenių, kuriuos organizmas lėtai pasisavina, ir kol tai vyksta, žmogus nepraalksta, todėl suvartoja mažiau maisto.
Makaronuose yra daug triptofano – aminorūgšties, gerinančios miego kokybę ir nuotaiką. Makaronus sudaranti ląsteliena skatina šlakų pasišalinimą iš organizmo. Vadinasi, tereikia susirasti minimaliai kenksmingo padažo receptą ir makaronai nebeatrodys toks baubas, kokiu yra vaizduojami.
Svieste gausu vitaminų D, А, Е, С, В, kalcio, fosfolipidų ir begalė aminorūgščių. Jei sviestą vartotume ypač saikingai ir visos šios medžiagos į organizmą patektų „gyvos“ (taip būtų, tarkim, nedidelį kubelį sviesto užtepus ant duonos riekės), ne tik netektų būgštauti dėl cholesterolio, bet būtų galima net pasidžiaugti sviesto teikiama nauda.
Ledai
Kaloringasis visų sulieknėti norinčiųjų priešas iš tikro nėra labai baisus. Mokslininkai iš Didžiosios Britanijos išsiaiškino, kad iš natūralaus pieno arba grietinėlės pagaminti ledai veikia kaip antidepresantas, mažina nervinę įtampą, ramina įsiaudrinusias emocijas.
Kad šis gardus desertas tikrai būtų naudingas, derėtų atsižvelgti į jo sudėtį. Produkto ingredientų sąraše privalo būti nenugriebto pieno, bet augaliniai riebalai, dažikliai, konservantai ir dirbtiniai priedai – netoleruotini. Nevalia ignoruoti ir ledų riebumo: paprastai kuo leduose mažiau riebalų, tuo daugiau juose cukraus, o jis akimirksniu panaikina visas gerąsias ledų savybes.
