Senovės actekai vartojo spiruliną įvairių ligų gydymui, tačiau ji vėl išpopuliarėjo, kai NASA pasiūlė ją auginti kosmose ir vartoti astronautams.
Maistinė vertė. Viename valgomajame šaukšte (7 g) džiovintų spirulinos miltelių yra:
Kalorijų: 20
Angliavandenių: 1,7 g
Baltymų: 4 g
Riebalų: 0,5 g
Vitamino B1 (tiamino): 11 % RPN
Vitamino B2 (riboflavino): 15 % RPN
Vitamino B3 (niacino): 4 % RPN
Vario: 21 % RPN
Geležies: 11 % RPN
Spirulinoje taip pat yra nemažai magnio, kalio ir mangano bei nedideli kiekiai beveik visų kitų reikalingų maistinių medžiagų. Dažnai minima, kad spirulinoje yra daug vitamino B12, tačiau organizmas šio vitamino gerai neįsisavina. Vienas valgomasis šaukštas (7 g) spirulinos turi nedidelį kiekį riebalų – apie 1 gramą, įskaitant Omega-6 ir Omega-3 riebalų rūgštis.
Spirulinoje esančių baltymų kokybė laikoma puikia – ji prilygsta kiaušiniams ir suteikia visų reikalingų nepakeičiamų aminorūgščių.
Nauda sveikatai. Spirulina yra puikus antioksidantų šaltinis, galintis apsaugoti nuo oksidacinės pažaidos. Pagrindinis veiklusis jos komponentas yra fikocianinas. Ši antioksidacinė medžiaga taip pat suteikia spirulinai unikalią, mėlynai žalią spalvą. Fikocianinas gali kovoti su laisvaisiais radikalais ir slopinti uždegimą sukeliančių signalinių molekulių gamybą, todėl pasižymi įspūdingu antioksidaciniu, priešuždegiminiu, skausmą malšinančių ir smegenų ląsteles apsaugančiu poveikiu.
Spirulina mažina ir širdies ligų riziką, mažindama blogojo cholesterolio, mažo tankio lipoproteinų cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją kraujyje. Taip pat teigiamai veikia gliukozės koncentraciją, turi teigiamą poveikį kraujospūdžiui (nes didina azoto oksido gamybą organizme, kuris padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti). Nors reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų, spirulina gali būti vadinama super maistu. Standartinė spirulinos paros norma yra 1–3 gramai, tačiau gali būti suvartojama iki 10 gramų per dieną.
Galimas šalutinis poveikis. Spirulina padeda palaikyti imuninės sistemos funkciją, tačiau tai gali pabloginti autoimuninių ligų, tokių kaip vilkligė, išsėtinė sklerozė ar artritas, simptomus. Jei sergate autoimunine liga ar esate alergiški, turėtumėte vengti spirulinos ir kitų dumblių papildų. Spirulina gali padėti sumažinti kraujo krešėjimą, tačiau taip pat gali padidinti mėlynių ir kraujavimo riziką žmonėms, sergantiems kraujo ligomis.
Laukinėje gamtoje surinkta spirulina gali būti užteršta sunkiaisiais metalais ir bakterijomis, o dideli šių toksinų kiekiai gali pažeisti kepenis.
Sandrija Čapkauskienė – biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė.
