Kilmė. Granato kilmė – Artimieji Rytai, galima vartojimo pradžia – 3500–2000 m. pr. Kr. Mokslininkai priskiria granatą prie seniausių vaisų pasaulyje, tad šis vaisius patenka į penketuką kartu su alyvuogėmis, vynuogėmis, datulėmis ir figomis.
Maistinė vertė. Granato sėklos ir masė aplink jas – valgomoji granato dalis – pasižymi skaidulų, vitaminų, mineralų ir biologiškai aktyvių augalų junginių gausa, tačiau juose taip pat yra šiek tiek cukraus.
Granatas yra puikus vertingų maistinių medžiagų šaltinis. Jame yra tokių biologiškai aktyvių junginių – polifenolių – kaip taninų (kondencuoti taninai randasi žievėje bei sultyse; hidrolizuojami taninai – elagitaninai ir galotaninai – žievėje), flavonoidų (flavonoliai, antocianinai, esantys granato odoje ir sultyse), fenolinių (odoje bei sultyse) bei organinių rūgščių (sultyse ir sėklose – punicino rūgštis), pasižyminčių itin didele nauda sveikatai. Dėl šių junginių, ypatingai elagitaninių ir antocianinų, granatas priskiriamas funkciniam maistui. Antocianinai yra flavonoidai, atsakingi už vaisiaus ir jo sulčių spalvą. Antocianinai pasižymi antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, tokiu būdu labai svarbūs kovojant su kai kuriomis ligomis. Flavonoidai ir fenolinės rūgštys, daugiausia randasi granatų žievėje ir sultyse. Sinerginis šių medžiagų veikimas dar labiau padidina jų biologinį aktyvumą. Moksliškai patvirtinta, kad granatų sultyse yra gausu antocianinų. O granatų žievė pasižymi daug aukštesniu antioksidaciniu galingumu, nei vaisiaus sėklos ir jas gaubianti masė. Būtent iš granatų žievės išgaunamas garantų ekstraktas ir milteliai.
Nauda sveikatai. Viena svarbiausių su sveikata susijusių granato savybių – jo antimikrobinis poveikis žarnynui. Gerai žinoma, kad elagitaninai, gausiausia granatuose esanti polifenolių grupė, žarnyne skaidomi iki elaginino rūgšties, kuri siejama su granato prebiotiniu veikimu. Koks tai veikimas? Tai žarnyno gerosioms bakterijoms daugintis svarbi terpė. Prebiotikus mes gauname iš tam tikrų maisto produktų. Prebiotikai – tai medžiagos, kurių žmogaus organizmas visai nevirškina ir tokioje formoje jos patenka į storąjį žarnyną, kur ir gyvena taip vadinamos gerosios bakterijos. Storajame žarnyne prebiotikai tampa šių bakterijų pagrindiniu maisto šaltiniu. Vadinasi granatas – puikus maistas mūsų žarnyno gerosioms bakterijoms. Priminsiu, kad pasikeitus gerųjų ir blogųjų bakterijų santykiui žarnyne (padaugėjus blogųjų bakterijų kiekiui daugiau nei 20 proc.), susilpnėja žmogaus imuninė sistema, aktyvėja uždegiminiai procesai, lėtėja medžiagų apykaita, organizmas silpsta ir suserga.
Granatų antivėžinis (galimai mažina prostatos bei krūties vėžio riziką, tačiau mokslinių tyrimų rezultatai kintantys ir jų reikia daugiau) ir kraujospūdį mažinantis poveikis (ypatingai nutukusiems ir 2 tipo diabetu sergantiems asmenims) įrodytas moksliškai. Granatų sultys itin naudingos regėjimui, mažina uždegiminius procesus organizme, didina trombocitų koncentraciją kraujyje. Granatai ir jų sudedamosios dalys (sultys, odos ekstraktas, sėklų aliejus) pasižymi antioksidaciniu, priešuždegiminiu poveikiu, mažina kraujo gliukozę, bendrąjį ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio oksidaciją (mes jį dar kitaip vadiname „bloguoju“) ir didina „gerojo“ (arba didelio tankio lipoproteinų cholesterolio) koncentraciją. Vadinasi, teigiamas poveikis širdies kraujagyslių sistemai – neabejotinas.
Įdomu ir tai, kad granatų sulčių antioksidantų koncentracija ir gebėjimas mažinti oksidacinį stresą daro jas potencialia pagalba vaisingumui didinti. Įrodyta, kad oksidacinis stresas gali sukelti spermos disfunkciją. Tad granatų sultys siejamos su sumažėjusiais erekcijos sutrikimo simptomais, tačiau šiam teiginiui patvirtinti reikia daugiau klinikinių tyrimų su žmonėmis. Taip pat yra įrodymų (nors nedaug), kad vyresnio amžiaus žmonėms granatai gerina pažintines ir elgsenos funkcijas. Granato vaisius taip pat padeda atletams (teigiama, kad geriau nei burokėliai ar vyšnios) – granato sultys gali padėti sumažinti raumenų skausmą, pagerinti jėgų atstatymą, tai taip pat sumažinti fizinio krūvio sukeliamą oksidacinę žalą.
Granatas – puikus vaisius, kurį būtina įtraukti į savo mitybos racioną, o paruošti valgymui galima per dvi minutes. Medijoje tikrai rasite tokio greito paruošimo pavyzdžių! Skanaus ir likite sveiki!
Sandrija Čapkauskienė – biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė.
