Kokia svogūnų nauda, DELFI Maistas skaitytojams išaiškino biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė, Šv. Ignaco Lojolos kolegijos lektorė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė.
Fitochemikalai. Svogūnuose yra kvapniųjų sieros junginių, įskaitant tiosulfinatus, sulfoksidus ir sulfidus, suteikiančių svogūnams kvapą ir skonį. Kitas svarbus komponentas, esantis svogūninėse daržovėse yra fitochemikalai-flavonoidai: antocianinai ir flavonoliai. Flavonoidai yra dietinių polifenolių – biologiškai aktyvių medžiagų, galingų antioksidantų, esančių daržovėse, vaisiuose, ankštiniuose, grūduose – sudedamoji dalis. Geltonuosiuose svogūnuose yra 270-1187 mg/kg flavonolių, kai tuo tarpu raudonuosiuose svogūnuose – 415-1917 mg/kg flavonolių. Būtent raudonuosiuose svogūnuose yra 25 skirtingų rūšių antocianinų – 1 svogūnas, sveriantis 75 g, turi 5,38 mg antocianinų. Antocianinai – tai galingi antioksidantai, kurie veikia mūsų organizme antiuždegimiškai, antibakteriškai, antivėžiškai, yra puiki prevencija širdies kraujagyslių ligoms (stiprina kraujagyslių sieneles, mažina uždegiminius procesus arterijose), diabetui, nutukimui ir regėjimo silpnėjimui. Flavonoliai - pigmentą svogūnams suteikianti biologiškai aktyvi medžiaga. Kvarcetinas – yra vienas svarbiausių ir didžiausią kiekį (net 95 proc.) svogūną sudarančių flavonolių. Raudonuose svogūnuose daugiausia kvarcetino, o geltonuosiuose – kaemferolio. Kvarcetinas – kita biologiškai aktyvi medžiaga, organizme taip pat mažinanti uždegiminius procesus, lėtinanti senėjimą, slopinanti virusų pasireiškimą, veikianti antivėžiškai, mažinanti laisvuosius radikalus, slopinanti blogojo cholesterolio (MTL-cholesterolio) oksidaciją. Svogūno laiškai taip pat talpina savyje apie 55% kvarcetino, 31% kaemferolio ir 14% luteolino.
Vitaminai. Svogūnuose gausu B grupės vitaminų, ypatingai B6 ir B9 - 100 g svogūno talpina savyje 15 proc. suaugusiems ir 20 proc. vaikams (4-8 metų amžiaus) būtinos vitamino C paros dozės, reikalingos normaliam vaiko augimui ir vystymuisi. Reguliarus vitamino C, esančio svogūnuose, naudojimas gerina geležies ir cinko absorbciją. O šios mineralinės medžiagos yra labai svarbios imuninės sistemos stiprinimui ir atsparumo infekcijoms didinimui. Vis daugėja moksliškai pagrįstos informacijos, kad vitaminas C, flavonoidai ir polifenoliai saugo odą nuo žalingo saulės poveikio, lėtina laisvųjų radikalų suaktyvintus senėjimo procesus. Vitaminas C stiprina ir kolageno, pagrindinio struktūrinio mūsų odos baltymo, gamybą.
Skaidulos. Svogūnuose yra daug prebiotikų – fruktanų, kurie itin svarbūs normaliai žarnyno veiklai, didina gerųjų bakterijų kiekį storajame žarnyne. Šis prebiotinis fruktanų efektas žarnyne didina kalcio, magnio ir geležies pasisavinimą iš maisto produktų, bei stiprina imunitetą, mažina tiesiosios žarnos vėžio riziką, gerina insulino profilį bei gliukozės kontrolę.
Mineralai. Vidutinio dydžio svogūną sudaro tik 44 kcal. Svogūnai yra puikus kalcio, fosforo, kalio, magnio šaltinis. Taip pat, 200 gr. svogūno talpina apie 20% kasdieninės chromo dozės. Atlikti tyrimai su asmenimis sergančiais cukriniu diabetu parodė, kad chromas, esantis svogūnuose, mažina gliukozės koncentraciją, gerina gliukozės kontrolę, mažina insulino lygį kraujyje, bendrojo cholesterolio ir trigliceridų koncentraciją.
Svogūnas mūsų virtuvėje
Svogūnas geriausiai išlaiko savo maistines savybes, kai yra laikomas tamsioje, vėsioje, sausoje patalpoje. Laikykite juos tinkliniame maiše, kad jie turėtų ir tinkamą oro cirkuliaciją.
Įdomus faktas: svogūnus patariama laikyti atskirai nuo bulvių, nes kartu laikomos šios daržovės greičiau genda. Nelaikykite svogūnų šaldytuve ilgą laiką, nes žema temperatūra minkština juos. Termiškai apdorojamas svogūnas beveik nepakeičia savo maistinės vertės, tad jie gali būti puiki daržovė vaikams.
Daugiau jokių ašarų
Tam, kad išvengti ašarojimo pjaustant svogūną, reikėtų: pašaldyti jį apie valandą; nulupti jo žievelę po tekančiu šaltu vandeniu; pirmiau nupjauti apatinę svogūno šaknį (būtent ši dalis išleidžia dujas); pjaustyti ir smulkinti svogūną su aštriu peiliu.
Rekomendaciniai patarimai sveikatos stiprinimui:
1 arbatinis šaukštelis svogūnų sulčių (dėl tikslesnės informacijos, rekomenduočiau naudotis liaudies medicinos receptais), geriamas kas dvi valandas, padeda naikinti virškinamajame trakte esančias kirmėles. Raudonasis svogūnas sumaišytas su citrina mažina virškinimo sutrikimus. Svogūno sultys apsaugo ir palengvina slogą bei peršalimo infekcijas. Vėmimą taip pat gali sumažinti svogūnų sultys sumaišytos lygiomis dalimis su imbiero sultimis. Šviežio svogūno vartojimas kiekvieną dieną apsaugo nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų, padeda reguliuoti kraujo cirkuliaciją. Svogūno sultys stiprina plaukų augimą ir slopina jų praradimą. Svogūno valgymas kiekvieną dieną taip pat naikina burnos bakterijas, slopina uždegiminius procesus burnoje. Svogūno sultys gerina miegą, regėjimą, mažina galvos skausmus.
„Kulinarinio meno“ vyr. šefas Xavier Bouriot: „Prancūziška svogūnų sriuba“
Ingredientai:
10 vnt. x 80 g baltų svogūnų
2 skiltelės česnako
1/2 aitrios paprikos
2 l. skaidraus vištienos ar daržovių sultinio
Druska / pipirai / aliejus
Pateikimui:
120 g Gruyère sūrio
1/4 prancūziška bagetė
Svogūnus nulupti ir supjaustyti plonais griežinėliais. Česnako skilteles nulupti, paliekant paskutinę luobelę, skilteles lengvai sutraiškyti peilio geležte. Puode įkaitinti aliejų ir sudėti supjaustytus svogūnų griežinėlius, česnako skilteles ir kepti kol lengvai paruduos. Plonais griežinėliais supjaustyti aitriąją papriką taip pat įberti į puodą. Viską užpilti skaidriu vištienos (arba daržovių) sultiniu ir virti 45 minutes ant silpnos ugnies. Pagal skonį, sriubą pagardinti žiupsneliu druskos ar šviežiai maltais pipirais.
Pateikimas:
Bagetės riekeles lengvai pašlakstyti aliejumi ir paskrudinti orkaitėje. Supilstyti sriubą į indelius, užbarstyti sūrį ir paskrudinti orkaitėje kol pradės tirpti sūris. Sriubą pateikti tame pačiame indelyje.
