Mokslininkas dr. Vaičiūnas: tinkama mityba gali išgydyti lėtines, paveldėtas ir net mirtinas ligas – pokyčiai jaučiami jau po 2–3 savaičių

Jei manote, kad galite valgyti bet ką ir vėliau, gerai pasportavę, taip atpirksite organizmui nuodėmes – klystate. Gyvensenos medicinos pradininkas Lietuvoje dr.Tomas Vaičiūnas, įgyvendinantis Harvardo ir Jeilio universitetų atradimus, tyrimais įrodo, kad maistas turi ilgalaikį ir stiprų poveikį organizmui. Pasirinkus sveiką mitybą ir palankesnę gyvenseną, galima ne tik sumažinti vaistų vartojimą sergant antrojo tipo cukriniu diabetu, esant aukštam kraujospūdžiui ar cholesterolio kiekiu kraujyje, bet ir neretais atvejais priversti šias ligas atsitraukti. Lėtinių ar net paveldėtų ligų pasireiškimą galima sustabdyti ir grąžinti kūną į sveiką būvį.

Net apie 70 procentų visų mirčių atvejų Lietuvoje tenka lėtinėms neinfekcinėms ligoms, o trys ketvirtadaliai jų yra sukelti keturių pagrindinių rizikos veiksnių: rūkymo, alkoholio vartojimo, fizinio pasyvumo ir netinkamos mitybos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Visi jie priklauso nuo mūsų pasirinkimo. Niekas mūsų neverčia valgyti nesveiką maistą, rūkyti, vartoti alkoholį ir niekas nedraudžia mums judėti“, – apie sąmoningumą ir atsakomybės prisiėmimą už savo sveikatą kalba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gyvensenos medicinos vadovas dr.Tomas Vaičiūnas, atliekantis tyrimus ir skatinantis žmones nenumoti ranka į mitybą, kuri skirta ne tik išgyvenimui, bet ir gyvenimo kokybei bei ligų prevencijai formuoti. “

Auksinė taisyklė: maistas nėra tik maistas, tai yra galinga cheminių junginių grandinė, kuri neateina iš lėkštės be pasekmių. Ji turi arba teigiamas, arba neigiamas pasekmes. Maisto forma ir cheminis turinys po kelionės per virškinamąjį traktą stipriai veikia mūsų organizmą. Kas kartą valgydami, turėtume galvoti, ką mes duodame savo kūnui – sveikatą ar ligas? Ir deja, fizinis aktyvumas ar sportas nepadės. Netinkamos mitybos pasekmių neišsportuosime. Taip, judesys ypatingai svarbus gerai savijautai ir sveikatai užtikrinti. Bet jei kalbame apie prastą mitybą, perdirbtą, menkavertį, nesveiką maistą – padarytos žalos organizmui fiziniu aktyvumu ar sportu neįmanoma kompensuoti”, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gyvensenos medicinos lektorius dr.Tomas Vaičiūnas. Naujausius atradimus ir kelią į sveiką gyvenimą mokslininkas šį mėnesį pristatys „WoW University“ kurse „Naujas sveikatos kodas“.

Sunkios ligos atsitraukimas – įmanomas

Pasak tyrimus atliekančio ir su garsiausiais pasaulio mokslininkais bendradarbiaujančio gyvensenos medicinos specialisto, lietuviai per dažnai pasirenka vaistus vietoj to, kad pakeistų mitybą ir gyvenimo būdą. Žmonėms sunku patikėti, kad kelias į gyvenimą be ligų – toks paprastas. Tereikia rinktis sveiką ir organizmui naudingą maistą, judėti ir atsisakyti žalingų įpročių. Bus galima ne tik atsisakyti vaistų, kurie turi šalutinį poveikį ir paskui gydoma ne tik liga, bet ir vaistų pridaryta žala.

Pasirinkus tinkamą mitybą, galima išsigydyti tokias ligas kaip padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis, virškinimo trakto sutrikimai ar net II tipo diabetas.

„Žmonės sako: kaip gali tokie paprasti dalykai padėti pasveikti? Per paprasta. Nesąmonė. Baikite juokus”, – apie tai, kaip vis dar sunku lietuviams įrodyti, kad sveikata – jų rankose, pasakoja dr.T. Vaičiūnas. – Tada aš jiems parodau tyrimo, kuriame dalyvavo jų amžiaus ir tokias pačias ligas turintys asmenys, rezultatus. Jie pamato realų pavyzdį, kaip per dvidešimt vieną dieną likimo draugui pavyko sumažinti cukraus kiekį kraujyje, jam pasisekė, tada žmogus susimąsto: tai gal ir man pavyks? Tuomet nusistatymas dingsta ir ateina noras išbandyti, nes rezultatai tikrai stebina. Reikia sukelti abejonę. Parodome gerąjį pavyzdį, žmogus sudvejoja... bet imasi pokyčių ir tada ateina sėkmė.“

Gyvensenos medicinos atstovai Lietuvoje jau beveik 7 metus bendradarbiauja su prestižiniais visame pasaulyje laikomų Harvardo ir Jeilio universitetų profesoriais, kurie užsiima tyrimais šioje srityje daugiau nei 20 metų.

„Žmogaus elgsena lemia tris ketvirtadalius lėtinių neinfekcinių ligų susirgimo priežasčių. Diabetas, vėžys, virškinimo trakto sutrikimai, kraujospūdžio ar endokrininės problemos. Kas šeštas Europoje nuo to miršta. Visų šių ligų išsivystymo raktas – netinkama gyvensena. Tai alkoholio, tabako vartojimas, netinkama mityba ir fizinis pasyvumas. Amerikiečiai tyrinėjo, ar įmanoma pakeitus elgseną, pasiekti ligos atsitraukimą, ar įmanoma jau sergančiam tomis ligomis, jas pažaboti. Jie įrodė, kad – taip. Mūsų pačių tyrimai tai irgi patvirtina. Žmogaus elgsena lemia tris ketvirtadalius tų susirgimo priežasčių. Didžiausias mūsų iššūkis šiandien – kaip įtikinti žmogų imtis pokyčių vardan sveikatos. Turime tyrimų, kuriems daugiau nei trisdešimt metų. Kodėl vis dar bijoma ar nesiryžtama taikyti praktikoje? Juk pokyčiai moksliškai įrodyti. Matyt, reikia dar daugiau laiko, kad žmogus suvoktų, kad vaistai ne visuomet yra vienintelė ir geriausia išeitis ir kad jo sveikata – jo rankose.“

Gydymas prasideda nuo lėkštės

„Sklando posakis: jūsų gydymas prasideda nuo jūsų lėkštės. Maisto įtaka organizmui yra tiesioginė ir veikia nuolat. O svarbiausia, kad žmogus dažnai nežino, kaip tas maistas, perėjęs kelionę per virškinamąjį traktą, paveikia kūną. Gal skaniai atrodęs patiekalas pridarys žalos visam gyvenimui? Būtina atkreipti dėmesį į maistingumą, riebalų, baltymų ir angliavandenių kilmę. Juk kai maistas virškinamas, vyksta cheminės reakcijos. Kas įsiurbiama į kraujotaką? Gal tos medžiagos laboratorijoje atrodo naudingos, bet virškinamaje trakte tampa nenaudingomis“, – požiūrį į maistą siūlo keisti dr. T. Vaičiūnas.

„2019 metais Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino, kad perteklinis perdirbtų mėsos produktų vartojimas gali sukelti onkologinius susirgimus. Lėkštėje tas produktas atrodo nekaltas. Dietologas pasakys: juk čia dešrelė, viskas su ja gerai. O mes pasakojame, kas atsitinka virškinimo trakte. Kancerogenai – vėžinių susirgimų sukėlėjai. O jei dar tie gaminiai pakepinti ant laužo – dar daugiau kancerogenų. Jeigu labai saikingai vartototume, retai, tai gal dar nieko. Tačiau dažnas lietuvis perdirbtus mėsos produktus vartoja kelis kartus per dieną, o tyrimai ir tarptautinių rekomendacijų suvestinės rodo, kad jų vartoti rekomenduojama ne daugiau kaip du kartus per savaitę. Perteklinis gyvulinės kilmės produktų vartojimas yra viena iš lėtinių ligų kilmės priežasčių. Maistas – galinga cheminė struktūra.“

Mokslininkas pripažįsta, kad kartais apima apmaudas, kai žmonės labiau linkę tikėti nuomonių formuotojais nei mokslininkais, kurie savo teiginius pagrindžia tyrimais. „Pamato žmogus, kad garsenybė neteko daug svorio laikydamasi Keto dietos ir jam jokių mokslinių paaiškinimų nereikia. Jis patiki. O kad ta dieta pridaro daugiau žalos, o ne naudos, to jam niekas nepasako“, – apie populiarias, bet labai pavojingas dietas kalba dr.T.Vaičiūnas.

Keto dieta – pati nesveikiausia

Maisto įtaką organizmui tyrinėjantys mokslininkai pastebi, kad kalbant apie populiariają Keto dietą, nėra pateikiama ilgalaikių, teigiamą įtaką įrodančių tyrimų.

„Jie stebi žmones tik tris-penkis mėnesius. Tarsi nieko blogo neįvyksta ir paskelbiama, kad tokia mityba yra tinkama. Tačiau po 12–16 savaičių jau pastebimi stiprūs pakitimai. Smegenų rūkas, gerųjų bakterijų žarnyne pakitimas, neigiamas efektas širdies kraujagyslių sistemai, dėl gausiai vartojamų, dažnai sočiųjų, tai yra, blogųjų riebalų, pažeidžiamos kraujagyslės. Efektas – labai laikinas, o žala – ilgalaikė”, – apie slypinčius pavojus įspėja mokslininkas.

„Jau seniai žinoma, kad sotieji riebalai neigiamai veikia organizmą. Ir mes dabar tą žmogų pasodinam ant tų riebalų? Perteklinis sočiųjų riebalų, perdirbtų ir trans-riebalų vartojimas yra sietinas net su 20 lėtinių neinfekcinių ligų. Riebalai, antrinis energijos šaltinis, o tai reiškia kad kūnas priverstas papildomai dirbti, kad apsirūpintų energija. Keto mityboje organizmas priverstas dirbti daug daugiau, nes jam tenka nuolat perdirbti didelį kiekį riebalų. Čia kaip norint atsigerti vandens, imtumėte coca colą ir iš jos išsifiltruotumėte vandenį. Perteklinis baltymų vartojimas irgi nėra sveikas. Baisiausia, kad toje dietoje eliminuojami gerieji angliavandeniai. Juk jie yra dviejų rūšių: gerieji (vaisiai, daržovės, pilnagrūdžiai produktai) ir blogieji (rafinuotieji cukrūs, saldikliai). 90 procentų energijos mūsų kūnas gauna iš angliavandenių. Ar mąstote, ar bėgate - svarbu duoti geros energijos impulsą.“

Pabrėždamas, kad kasdien mūsų lėkštėje turi dominuoti augalinis maistas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius visiškai atsisakyti gyvulinės kilmės produktų nepataria.

„Veganiška mityba nėra pati sveikiausia, nes joje dominuoja „junk food“ – perdirbtas maistas, kuris veikia neigiamai kaip ir bet kuris kitoks perdirbtasis. Ta mityba buvo sėkmingai taikoma klinikinėje aplinkoje, tačiau kai buvo pernešta į visuomenę, tapo ne tokia palanki sveikatai. Dabar yra naujas terminas, apibūdinantis sveikiausią mitybos formą – pilnos strūktūros augaliniu pagrindu mityba“, – mitybos mitus paneigia dr. T. Vaičiūnas.

Dar vienas įsitikinimas, dažnas mūsų visuomenėje, bet jau paneigtas tyrimų: valgau kaip mano tėvai ir seneliai, kurie buvo ilgaamžiai. „Senesnius laikus tyrinėję antropologai ir sveikatos mokslininkai paneigė mitą, kad anksčiau žmonės valgę tik mėsą ir buvę sveiki. Mokslininkai nustatė, kad seniau žmonės suvalgydavo daug daugiau daržovių ir vaisių nei šiandien. Augalai dominavo mityboje. Mėsos būdavo retai, tik tiek, kiek pavykdavo sumedžioti. O kasdien buvo valgomi augalai, vaisiai, sėklos, riešutai, – pasakoja dr.T.Vaičiūnas. – Kalbant apie mūsų senelius, juk dažnas jų turėdavo kokią nors ligą, gerdavo kasdien vaistus kraujospūdžiui, cholesteroliui mažinti. Dar vartoja kažką ir nuo nemigos, galvos ar sąnarių skausmo. Nuo 45 metų mūsų seneliai „sėdo ant vaistų“. Bet tai nėra sveikata ar kokybiškas gyvenimo laikas. Jei kasdien vartojame vaistus, po kiek laiko jau ir kitus šių sukeltiems šalutiniams poveikiams mažinti, tai kiek iš tų 100 metų gali būti tikrai kokybiški, kai jautiesi sveikas? Mes kalbame apie sveiką gyvenimą, kai nereikia vartoti vaistų ir jautiesi gerai kasdien.“

Pasak mokslininko, šiandien jau sunku rasti 40 ar 50 metų amžiaus lietuvį, kurio nekankintų padidėjęs kraujospūdis ar cholesterolio kiekis. Kas antras Lietuvoje, vyresnis nei 40 metų, turi bent vieną lėtinį sutrikimą. Beveik 60 procentų visų mirties atvejų per metus yra nuo lėtinių neinfekcinių ligų, kurias galima sustabdyti vien pakeitus mitybą.

Pokyčiai – jau po kelių savaičių

Nuolat tyrimus atliekantys gyvensenos medicinos mokslininkai tikina, kad pakanka vos dviejų-trijų savaičių, kad žmogus įsitikintų sveikos mitybos poveikiu organizmui.

„Padarome visus reikalingus tyrimus, kad užfiksuotume, kokia žmogaus būklė. Nieko nekeičiame, tik mitybą. Padarome tyrimus po dviejų savaičių ir matome, kad ir kraujospūdis normalus, ir cholesterolis. Patys žmonės sako, kad ėmė geriau megoti, turi daugiau energijos ir lengviau juda. Teigiamiems pokyčiams pajusti pakanka vos dviejų savaičių. Ir kalbame tik apie mitybą“, – apie paprastą, bet veiksmingą būdą pagerinti sveikatą pasakoja dr. T. Vaičiūnas.

Mokslininko teigimu, yra tyrimų, kurie įrodo, kad pakeitus mitybą į sveiką, įvyksta pokyčiai net ir genų ekspresijos lygmenyje. Kadangi atlikti epigenetinius tyrimus yra labai brangu, jie yra pavieniai, bet jau iš jų galima matyti, kad su sveika mityba galima sumažinti genų ekspresiją. “Pavyzdžiui, homozigotiniai dvyniai turi vieną tą patį geną, kuris lemia nutukimą. Kodėl vienas iš dvynių nutunka, o kitas – ne? Juk abu atsineša tą patį geną. Gyvensena gali sumažinti geno ekspresiją, kuri yra atsakinga už vieno ar kito sutrikimo, kurį mes paveldėjome iš savo protėvių, vystymąsi. Mūsų elgsena, gyvensena ir mityba turi milžinišką poveikį“, – apie tyrimus pasakoja dr. T. Vaičiūnas.

Viduržemio jūros dieta – geriausia

Maisto poveikį organizmui tyrinėjantis mokslininkas pataria, kaip turėtų atrodyti lėkštės turinys, kad jis taptų geruoju kuru kūnui, o ne ligų priežastimi.

“Lėkštėje visada turėtų būti augalinės kilmės baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Joje turi dominuoti augalinės kilmės ir pilnagrūdžiai produktai, ir tik šiek tiek gyvulinės kilmės produktų. Viduržemio jūros mitybos forma pripažinta viena efektyviausių mitybų, o DASH (dietary approaches to stop hypertension) dieta – viena tinkamiausių kardioligų pacientams. Jas abi vienija augalinės kilmės produktai, daržovės, vaisiai, sėklos, ankštiniai, riešutai“, – pataria dr.T.Vaičiūnas. “Net ir kalbant apie sveikiausias pasaulio šalis, jas visas vienija pilnos struktūros augalinio pagrindo mitybos įpročiai. Dominuoja augalinė mityba, mažas alkoholio ir tabako suvartojimas, pakankamai didelis fizinis judėjimas. Tose šalyse žmonės gyvena vidutiniškai 60 kokybiško gyvenimo metų, be vaistų ir ligų. Jie yra sveiki ir laimingi.“

Daug lemiantis yra mūsų lėkštės turinys, tačiau, pasak dr.T.Vaičiūno, svarbus ir valgymo laikas bei rėžimas.

„Pusryčiai, pietūs, vakarienė. Minimalus užkandis tarp jų arba jokio. Tarp paskutinio dienos valgymo ir kitos dienos pusryčių siūlomas ne mažesnis nei 12-14 val. tarpas. Tam, kad organizmui duotume pailsėti. Bent dvi valandas prieš miegą turėtume nevalgyti. Idealu, jei vakarienė lengva, tada galima ir valandą iki miego. Svarbiausia neapkrauti organizmo ir nepalikti virškinimo procesų miego fazei, nes maistas virškinamas vidutiniškai keturias valandas.“

Jei yra galimybė, mokslininkas siūlo valgyti visada tuo pačiu metu. „Suprantu, kad šiandien, kai toks tempas, sunku laikytis griežto režimo. Bet vis tiek siūlyčiau stengtis valgyti tuo pačiu metu”, – patarimus sveikam gyvenimui dalija dr.T.Vaičiūnas. “Vaikus taip pat siūlome maitinti sveikai nuo pat mažų dienų, kad susiformuotų teisingas požiūris į mitybą ir sveiki įpročiai. Vaikų fiziologinis poreikis nesiskiria nuo suaugusiųjų. Galioja tie patys principai: kuo daugiau vaisių, daržovių ir perdirbtų produktų atsisakymas.“

Kokių pokyčių mityboje pakanka, kad galėtume gydyti turimus lėtinius sutrikimus ar jų išvengti, kaip šiandien turėtų atrodyti mūsų kasdieniai mitybos įpročiai, kad galėtume kokybiškai be ligų ir be vaistų gyventi bent 60 metų – atsakymai dr.Tomo Vaičiūno paskaitoje „Mokslu grįsta gyvensenos medicina: nauji mitybos įpročiai” „WoW University” kurse “Naujas sveikatos kodas” nuo liepos 12 dienos.