Madingiausių dietų spąstuose
Žinoma dietistė pripažįsta, kad pastaruoju metu galima išskirti ne vieną mada tapusią dietą. Kaskart pasirodžius naujai mitybos dietai, ji pristatoma ir daugeliui gali atrodyti tarsi vaistas nuo visų ligų. Tačiau neretai dieta reiškia ir kraštutinumus bei savęs ribojimą. Prieš pasiryžtant laikytis kokios nors dietos dietistė pataria savęs paklausti, kiek galėsite išbūti tokioje sistemoje.
Jau kelerius metus populiari keto dieta kartais gydytojų yra skiriama esant tam tikrai sveikatos būklei. Pavyzdžiui, sergant epilepsija, ji yra skiriama su gydytojo priežiūra. „Delfi TV“ laidos „Sveika lėkštė su Vaida Kurpiene” vedėja pastebi, kad svarbu žinoti, jog visko, ko reikia organizmui, gauti tik su šia dieta, nėra įmanoma.
„Ji yra ribota. Šioje dietoje yra baltymų, riebalų ir tik dalis daržovių bei kai kurios rūgščios uogos. Jei saldikliai, tai jie naudojami tik dirbtiniai. Tačiau jei nuolat tokius saldiklius vartosime, pasikeis žarnyno mikrobiota.
Gali atrodyti patrauklu, nes Lietuvoje žmonės iš tiesų mėgsta mėsą ir valgo jos gerokai per daug, bet nors iš pradžių viskas atrodo ir sotu, ir lengva, turiu nemažai klientų, kurie po keletos mėnesių šios dietos laikymosi skundžiasi, kad nors svoris ir krenta, atsiranda galvos svaigimas, bloga savijauta ir kt.“, – patirtimi dalijosi knygų apie mitybą autorė ir žinoma dietistė.
Remdamasi savo darbo su klientais patirtimi V. Kurpienė sako, jog psichologiškai žmonės yra linkę į kraštutinumus, nes neretam atrodo, kad kuo griežtesnių priemonių bus imatasi, tuo rezultatas bus geresnis. Ji su šia teorija nesutinka. Pašnekovės teigimu, maistas keičia ne tik mūsų emocijas, savijautą, bet ir pasitikėjimą savimi. Čia svarbus ir jo vaizdas, kvapas bei skonis. Visa tai mums kelia vienokias ar kitokias emocijas. Tik nedaugeliui šios maisto savybės nėra svarbios.
„Sunku išbūti griežtoje sistemoje ir dažniausiai būna atvirkščiai nei tikimasi. Kuo labiau save ribojame, tuo sunkesnis ir ilgesnis atkritimas laukia. Imantis kraštutinių ir nepasvertų metodų svoris dažniausiai sugrįžta ir su kaupu. Blogiausia, kad tai žeidžia ir žmogaus savivertę, nes vėliau jis galvoja, kad taip gerai sekėsi, bet neva nesugebėjo išlaikyti. Tačiau specialistas ir pačioje pradžioje gali pasakyti, kad bus atkritimas ir su valia tai neturi nieko bendra“, – kalbėjo V. Kurpienė.
Svarbiausią klausimą reikia užduoti sau
Pradėjus laikytis įvairių dietų atsiranda taip vadinamas dietinis mąstymas, kai pradedama produktus skirstyti į gerus ir blogus, atsiranda baimė valgyti. „Delfi TV“ laidos vedėja pasakojo, kad neretu atveju griežtos dietos tuomet laikomasi darbo dienomis, o savaitgalį persivalgoma.
„Jei pokytis ateina per įtampą ir kovą su savimi, jis bus trumpalaikis. Rekomenduojama kiekvienoje mityboje pasirinkti, ką geriausio galite pasiimti. Pavyzdžiui, jei naudojame keptuvę, reikėtų atkreipti dėmesį, kad mėsos nereikėtų suskrudinti ir nemarinuoti dideliame riebalų kiekyje. Jei norisi picos, galima rinktis ne šeimyninę picą, o suvalgyti salotas ir gabaliuką ar du picos. Jei einate į svečius ir rengiatės valgyti cepelinus, galima juos valgyti, bet rinktis mažesnę porciją, o prieš tai, pavyzdžiui, užkąsti daržovių.
Maži pakeitimai net ir po keletos savaičių suteiks akivaizdžių sveikatos ir svorio pokyčių bei vidinę laisvę. Šiuo atveju žmogus sau nedraudžia, bet renkasi, ar verta tai daryti. Dažnai žmonės klausia, ar galima valgyti konkretų produktą. Tačiau tik pats žmogus gali atsakyti į šį klausimą. Ar suvalgęs tai jis džiaugsis rytoj ryte? Dažnas atsakymas būna, kad nesidžiaugs jau ir suvalgius“, – savo įžvalgomis dalijosi dietistė.
Vis dėlto pašnekovė yra įsitikinusi, kad mitybos pokyčiai turėtų prasidėti ne nuo maisto keitimo. Kur kas svarbiau čia yra kada ir kaip valgome, ar jaučiame sotumą ir malonumą. Iki pradedama kalbėti apie konkrečius produktus ir patiekalus, reikia pakeisti įpročius.
V. Kurpienė įsitikinusi, kad sveikas ir vertingas maistas turi būti skanus. Gyvendami maisto pertekliaus amžiuje ir valgydami neskanų maistą ilgainiui vis tiek užduosime sau klausimą, kaip ilgai pavyks taip tverti. „Maistą mes valgome kasdien ir ne po vieną kartą. Jei kažko laikysimės tik vieną savaitę, poveikis ir truks tik savaitę ir rezultato nematysime. Kur kas geriau yra pagerinti 10 proc. mitybos per dieną ir tai daryti kasdien“, – sakė ji.
(Ne)atsisakyti glitimo
Dietistės pasiteiravus apie begliutenę mitybą, kuri pastaruoju metu tampa vis populiaresnė ir nors anksčiau buvo skiriama gydytojų sergant celiakija ir esant kitoms sveikatos būklėms, dabar galime pamatyti jos rekomendacija socialiniuose tinkluose, apie tai kalbant ir nuomonės formuotojus.
V. Kurpienė sakė, jog čia vienareikšmio atsakymo nėra, tačiau mokslininkams atlikus metaanalizę paaiškėjo, kad atsisakius glitimo dažniau susergama kraujagyslių ligomis. Kita vertus, ne visi žmonės glitimo atsisakymą vertina vienodai. „Priežastis ta, kad nevalgant glitimo dažnas grūdų nepakeičia. Juk dalį skaidulų gauname būtent iš daržovių ir grūdų. Atsisakius glitimo statistiškai suvalgoma mažiau skaidulų, o nuo jų kiekio priklauso cholesterolio kiekis kraujyje, sotumo jausmas ir kt. Tai turi pasekmes, nes jos nepakeičiamos kitais grūdais, kurie turėtų daug skaidulų“, – kalbėjo laidos vedėja.
Atsisakius glitimo jį rekomenduojama kompensuoti. Pasak V. Kurpienės, sakantieji, kad atsisakius glitimo jaučiasi kur kas geriau, neretai jį anksčiau gaudavo iš bandelių, saldumynų ir kitų produktų. Specialistė pastebi, kad tokiu atveju problema yra ne pats glitimas, o miltiniai produktai ir cukrus.
„Jei atsisakysime viso to, bet valgysime, pavyzdžiui, perlines kruopas, miežines kruopas, kartas nuo karto suvalgysime pilno grūdo duonos, poveikis bus dar geresnis. Nors tebevalgysite glitimą, pradėsite vengti greitųjų angliavandenių, kurie ir sukelia tuos uždegiminius procesus, skatina alkį, svorio augimą, nuotaikų svyravimus ir kt“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.
Nors nėra vieno recepto, kuris tiktų kiekvienam, vis dėlto paklausėme pašnekovės, kokių taisyklių reikėtų laikytis visiems, kurie nori pagerinti savo mitybą ir geriau jaustis. V. Kurpienė atsakė, kad visais atvejais sutampa nuomonė dėl daržovių. Visiems rekomenduojama valgyti daržoves, tačiau nepadauginti aliejaus, kaip ir riebalų apskritai. Valgyti reikėtų tik prie stalo ir gerai sukramtyti maistą, vengti perdirbtų produktų.
Virtuvėje taip pat rekomenduojama praleisti mažiau laiko ir neapdoroti produktų per daug. „Nusipirkus gerus produktus nereikia jų sugadinti. Pavyzdžiui geros žuvies nereikia mirkyti plakinyje ir kepti didžiuliame riebalų kiekyje ir pan.“, – atsakė ji.
„Delfi TV“ eteryje laidą „Sveika lėkštė su Vaida Kurpiene” galite matyti kiekvieną šeštadienį 11:00 val. „Delfi TV” – nemokamas televizijos kanalas pasiekiamas visiems Lietuvos gyventojams. Nerandi? Kreipkis į savo televizijos tiekėją arba įjunk kanalų skenavimą savo televizoriuje.
