Ne paslaptis, kad dauguma lietuvių savo namuose kavą geria tiesiog užpildami ją verdančiu vandeniu. Kavos žinovė Akvilė Armonaitė patikino, kad užplikoma kava geriama visame pasaulyje ir būtent tokiu būdu yra degustuojamos kavos. Taip atsiskleidžia originalieji poskoniai, kavos balansas, saldumas, rūgštumas, kartumas ir pan.

Vis dėlto pašnekovė atkreipia dėmesį, kad Rytų Europos šalyse žmonės kavą dažnu atveju tiesiog „nupliko“ verdančiu vandeniu, o sudegusi kava pasidaro labai karti. A. Armonaitė tikino, kad užpilama kava nėra blogai, tik reikia žinoti, kaip ją paruošti ir kokią kavą tokiam paruošimo būdui naudoti, kad gautume puikų kavos skonį.

„Geriant paprastą užplikomą kavą reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Užpylus kavą vandeniu reikia palaukti 4 minutes, tada „nulaužti“ kavos plutą, nuimti nusistovėjusius tirščius ir tik tada ragauti. Taip kavą degustuoja kavos profesionalai, mėgėjai, patys skrudintojai. Žinoma, jie naudoja šviesaus skrudinimo kavą santykiu 50–65g/l, o vandens temperatūra siekia 90–96 laipsnius“, – apie kavos paruošimą kalbėjo profesionalė.

Pasak A. Armonaitės, Vakarų pasaulyje žmonės namuose labiau įpratę gerti per filtrus ir espreso aparatais paruošiamas kavas, nes juos įvairūs kavos aparatai pasiekė anksčiau ir dalis tų aparatų buvo sukurti JAV, Vokietijoje, Italijoje.

Tačiau grįžkime prie mūsų eksperimento. Jį nusprendėme surengti pačioje DELFI redakcijoje, o išrinkti pačius populiariausius produktus mums padėjo didieji prekybos tinklai.

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Vilma Drulienė teigė, kad pagal parduodamą kiekį populiariausia yra malta kava. „Vien šiais metais jos pirkėjai įsigijo daugiau nei 7 mln. pakuočių. Kalbant apie konkrečias pozicijas, populiariausiųjų penketukas rikiuojasi taip: malta kava „Paulig Classic“, tirpi kava trys viename „Jacobs“, tirpios kavos gėrimas „Jacobs Latte“, malta kava „Kronung“, – išvardijo V. Drulienė.

„Iki“ prekybos tinklo atstovė Berta Čaikauskaitė taip pat pastebėjo, kad pirkėjai daugiausia perka maltą kavą, kuri yra patogesnė paruošti. Ji atskleidė, kad populiariausios yra „Lavazza Club“, „Paulig Classic“, „Jacobs Kronung“, „Jacobs Kronung Golden Edition“ ir „Dallmayr Prodomo“ kavos.

„Jau kuris laikas stebime tendenciją, kad kavos mėgėjai tampa vis išrankesni, parduotuvių lentynose ieško išskirtinių ir naujų kavos rūšių bei kokybės“, – kalbėjo B. Čaikauskaitė.

Taigi savo eksperimento dalyviams pateikėme tris populiariausias kavas, o prie jų pridėjome prekybos centruose surastas pigiausią ir brangiausią kavas. Štai kaip atrodo visas penketukas:

1. „Huracan Coffe City Blend“ – 19 Eur/kg
2. „Jacobs Kronung“ – 9,20 Eur/kg
3. „Lavazza Qualita Oro“ – 13,92 Eur/kg
4. „Cafe Rio“ – 3,48 Eur/kg
5. „Paulig Classic“ – 9,12 Eur/kg

Kiekvieną puodelį su skirtinga kavos rūšimi sužymėjome skaičiais aukščiau išvardinta eilės tvarka, todėl eksperimento dalyviai net nenutuokė, kokią kavą ragauja. Jie turėjo pasikliauti nuojauta ir savo skonio receptoriais. Ir rezultatai tikrai nustebino!

Dauguma kolegų nesunkiai identifikavo, kuri kava buvo pati pigiausia, ir atpažinę tuoj pat ją nulinčiavo. Kaip bebūtų keista, pati brangiausia kava taip aiškiai atpažinta nebuvo. Dažnas ragautojas manė, kad tai taip pat prasta, geru skoniu nepasižyminti kava. Brangiausią kavą atpažino tik viena kolegė. O labiausiai visiems patiko antra, trečia ir penkta kavos.

Pirmasis eksperimento dalyvis kolega Mindaugas nesusilaikė ir vieną kavą negražiai pavadino pamazgomis: „Pirma („Huracan Coffe City Blend“ – Red.) man karti, antros („Jacobs Kronung“) skonis tikrai kur kas geresnis už pirmąją. Trečia („Lavazza Qualita Oro“) irgi nebloga, bet nejaučiu skirtumo nuo antros. Ketvirta kava („Cafe Rio“) labai neskani – kažkoks birzgalas. Ne, ačiū, padedu ją atgal! O penkta kava („Paulig Classic“) yra labai vandeninga ir net nenoriu jos gerti, tai kažkokios pamazgos.“

Kolega Tomas nenorėjo ragauti ketvirtos kavos („Cafe Rio“): „Šios kavos aš tiesiog negaliu gerti, jos skonis labai prastas. Manau, ji yra pati pigiausia. O brangiausia, mano nuomone, antra kava („Jacobs Kronung“).“

Pigiausios kavos kvapas susilaukė ir Olego kirčio: „Tos kavos kvapas man primena chlorą iš kažkokio kibiro. Sakyčiau, kad šita kava ir yra pati pigiausia, o brangiausia, galvoju, yra penkta („Paulig Classic“)“.

Kolegė Kristina paragavusi pigiausios kavos taip pat neslėpė emocijų: „O, Jėzau! Kas čia per kava? Labai nemalonus kvapas ir skonis. Ji net smirda rūdimis!“

Tuo metu kavą labai retai gerianti kolegė Žiedūnė pamanė, kad visų kritikuojama ketvirtoji kava yra pati brangiausia: „Pirmos kavos („Huracan Coffe City Blend“) skonis man labai rūgštus, jaučiasi, kad ši kava atskiesta. O, štai antroji („Jacobs Kronung“) man labiau patinka. Trečios kavos („Lavazza Qualita Oro“) skonis taip pat rūgštus, bet ši man malonesnė už pirmąją. Ketvirta („Cafe Rio“) nepatiko visiškai, ji turi labai keistą mineralų skonį... Penkta kava („Paulig Classic“) – skaniausia. Galiu pasakyti, kad iš visų kavų labiausiai man nepatiko pirma, bet kažkodėl manau, kad pati brangiausia yra ketvirta kava.“

Dėl brangiausios kavos panašiai pagalvojo ir kita kolegė Kristina: „ Ketvirta kava („Cafe Rio“) gali būti pati brangiausia. O pigiausia – trečia kava („Lavazza Qualita Oro“). Ji man pasirodė gerai neprisitraukusi skonio.“

Dažnai kavą gerianti kolegė Justė bandė atpažinti, kurią kavą iš visų penkių geria ji pati, tačiau jos spėjimas buvo neteisingas. Be to, iš visų ragautojų ji vienintelė atpažino brangiausios kavos skonį: „Aš visada geriu „Paulig“ kavą ir manau, kad ji buvo trečiame puodelyje (iš tiesų ten buvo „Lavazza Qualita Oro“). O kalbant, kuri kava, mano nuomone yra pati pigiausia, sakyčiau, kad ketvirta („Cafe Rio“). Man ji neturėjo jokio skonio, bet gerti gal ir galima. O brangiausia, manau, kad pirma (Huracan Coffe City Blend) arba trečia („Lavazza Qualita Oro“).“

Trečiasis kavos („Lavazza Qualita Oro“) puodelis patiko ir Daliai: „Šį puodelį galiu neštis ant savo darbo stalo ir išgerti – skani kava. O ketvirta („Cafe Rio“) – visiškos rūdys.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (53)