Paskui kažkiek atsileidau. Štai neseniai man visai sekėsi skanauti net Dzūkijoje (kuri savo esme nėra šviesiausia lemputė gastronomijos girliandoje), Pirčiupių karčemoje („Užkalnis: Dzūkija turi tik vieną restoraną, bet užtat kokį“).
Paskui kažkoks budulis rašė ir grasino susidorojimu. „Už žodžius apie Dzūkiję atsiimsi“, pranešė jis. Pagal visą retoriką ir rašybą, jis buvo ne iš Dzūkijos ir ne iš kokio nors kito etnografinio regiono, o iš suskystėjusios visuomeninės formacijos, kurią vadiname šeimų maršu, celofanais, patvoriu bei tradicine šeima.
Lietuviški patiekalai Kuršių Nerijoje šiaip irgi džiugina, nors ten tų vietų magija man veikia smegenis. Kartais džiugina netradiciniu būdu: prisimenate šią apžvalgą iš Pervalkos? „Užkalnis norėjo be gailesčio suvartyti restoraną, bet paliko kitam kartui“
Turėjau progą važinėti palei Nemuną, dairydamasis gražiausių vaizdų (jeigu, pavyzdžiui, dar nebuvote Veliuonoje, aš jums sakau, tai fantastinė vieta), o po visų ekskursijų man parodė tokią valgymo vietą, kuri tam tikru būdu (savo nuotaika, efektyvumu ir kokybe) priminė Ameriką, o jau kai man kas nors primena Ameriką, tai žinokit, viskas bus gerai.
Mat Amerika yra teisingiausia ir geriausia šalis pasaulyje, ir mūsų Dievo saugoma rytų Europos šalelė turėtų kuo greičiau perimti iš ten viską pasaulyje, net ir tai, kaip reikia kurti pakelės maitinimo įstaigas prie vandens telkinio.
Restoranas vadinasi Lampėdžio terasa, yra jau Kauno, mano gimtojo miesto, teritorijoje. Restoranas ten, kur Lampėdžio karjeras, Kaniūkai, o kelias veda į Raudondvarį. Prisimenate, kai Kaunas garsėjo labiausiai nesutvarkytomis gatvėmis pasaulyje, tai baisiausia arterija buvo Raudondvario plentas. Ten buvo baisiau už Kolkatą.
Dabar viskas geriau, ir smarkiai. Mano gimtasis miestas yra nuostabus ir vis gražėja, ypač po to, kai jo centre užsidarė blogiausias Lietuvos restoranas („Užkalnis rado blogiausią restoraną šalyje (nuolat pildoma)“). Jie norėjo mane patraukti atsakomybėn, net popierius buvo atsiuntę, tačiau dieviškasis teisingumas patraukė ir pertraukė juos pačius, ir visiems laikams.
Lampėdžio terasa yra paprasto interjero ir paprasto meniu vieta, optimizuota paprastam Lietuvos žmogui, ir, kad jį kur galas, viską daro taip gerai, kad nuostabu. Tik Kaunas gali padaryti tokią magiją.
Jie daro dalykus gerai, kad jų skelbimą apie teikiamas paslaugas „Gedulingi pietūs“ perskaičiau „Geidulingi pietūs“, ir iškart pagalvojau, kad čia jau tikrai man skirta.
Magija buvo tokia, kad net keptą duoną su sūriu (4,50 EUR) valgiau taip skaniai, kad teko save stabdyti, nes norėjau palikti vietos kitiems patiekalams. Atsivežiau, kas liko, į Vilnių. Į pasakų miestą.
Ir dienos sriuba su daug daržovių (2,50 EUR), kurią dabar vadins „užkalnine“, ir aštrioji sriuba (4 EUR) buvo kaip balzamai ant širdies, kaip švelnus undinės apkabinimas ir jos glamonės iš Maironio eilių. Viskas taip teisingai padaryta ir sodru. Nieko nepagailėta. Subalansuota. Taip reikia dirbti. Ir kainos komiškos – nuo pustrečio euro iki keturių. Už tiek parduotuvėje sriubos skardinės arba indelio nenusipirksi, o čia karšta, ant stalo, lėkštėje. Aš berašydamas taip užsimaniau sriubų, kad dabar turėsiu virtis sau, nepaisydamas to, kad sekmadienis.
Buvau tokiame pakilime, kad ragavau net kiaulienos karkutės (žr. nuotrauką, 10,50 EUR), o karka yra vienas iš nedaugelio maistų, kurių nemėgstu net liesti (kaip ir balandėliai). Ir man patiko. Kitąsyk gal net sau užsisakyčiau. Karkutė, kurią net Užkalnis ragavo ir palaimino – Lampėdžio terasa, jūs vienintelis restoranas pasaulyje, kuris gali tuo pasigirti.
Nuo Lampėdžio jautienos nugarinės su užkepta tešlos kepure (13,50 EUR), pagamintos senoviškai nostalgiškai, man pasidarė maloniai silpna, ir pajutau, kad aš myliu visą pasaulį, arba bent geresniąją jo dalį. Taip retai kur rasi Lietuvoje. O čia – kaip tais laikais, kai man buvo devyniolika metų ir buvau žavus jaunuolis, toks dailus ir pilnas charizmos, kad mane ir Jogailą Morkūną painiodavo LRT buhalterijoje (tai tikra istorija).
Dviese sumokėjome už vakarienę 39,00 EUR ir palikome penkis eurus arbatpinigių.
Žinote, viskas šiame restorane paprasta. Tačiau kartais paprastumas, kaip gerai sugrota pažįstama melodija puikiai suderintu muzikos instrumentu, gali sukelti nušvitimą ir palaimą. Rekomenduoju, tvirtinu ir laiminu šį restoraną. Jei gyvenate aplink tas vietas ir dar ten nebuvote, ką darote su savo gyvenimu?
Penkios žąsys iš penkių.
Lampėdžio terasa, Raudondvario plentas 281, Kaunas. Tel. +370 678 2999. Facebook puslapis: https://www.facebook.com/lampedzioterasa
Nuo sekmadienio iki ketvirtadienio: nuo 11:00 iki 21:00, penktadieniais ir šeštadieniais nuo 11:00 iki 22:00.
