Tačiau jūs žinote, kad vilniečius dažnai pašaipiai vadina portugalais (šio įžeidimo kilmė mokslui nėra žinoma, nors versijų esama daug). Tai kodėl aš negaliu vadinti Portugalijos Vilniumi? Žinoma, kad galiu.
Mažas miestelis-sala, vardu Baleal, yra Portugalijos pakrantėje, prie Atlanto vandenyno, gal kokius 70 km į šiaurę nuo Lisabonos. Jis žinomas tarp visokių banglentininkų, surferių, kaituotojų ir vindeserfingistų kaip geriausių Europos bangų vieta, kuri pasaulyje nusileidžia tik Havajams (sako, čia geriau negu net mūsų mėgstamas Huntigton Beach, Kalifornijoje).
Pačiame miestelyje, kuris yra saloje, sujungta su sausuma smėlio sankasa, tokia siaura, kad keliuku negali prasilenkti net du automobiliai, gyvena gal trys šimtai žmonių ir yra keliolika nuomojamų namų tiems, kas neskaičiuoja pinigų, nes tokia maža pasiūla sukelia nežmoniškas kainas. Yra keli restoranėliai, kurių vienas yra nepaprastai aukštai vertinamas, ir, aišku, į tą ir nuėjome, nors restoranas populiariame kurorte gali būti ir baisiai nuvilianti naujiena, nepaisant gero įvertinimo.
Įvertinimas, žinote, dar ne viskas: visur pasaulyje yra neišmanėliai, kurie labai džiaugiasi baisiomis tinklinėmis vietomis, kurios pačios iš savęs yra siaubas – neminėsiu pavadinimų Lietuvoje, nereikia. Jie patys žino, kas tokie yra, visi tie talučiai ir grill-londonai, katpėdėlės ir čarliai.
Tačiau čia pasirodė kitaip. Taberna do Ganhão portugalų kalba reiškia juodadarbio taverną (ganhão yra darbininkas, apmokamas dienos alga, tai čia mes kalbame apie tuos žmonės, kurie būriuojasi prie darbo biržos ir yra samdomi dienai, paprastiems darbams).
Prie įėjimo, be kita ko, parašyta, kad negalima eiti su vandens kostiumais (ar kaip dar vadinami tie juodi kombinezonai, su kuriais būna banglentininkai, kai vanduo dar kiek per šaltas), kai fotografavau, mane iš vidaus pamatė kažkoks diedelis, kuris pasilenkė pasimaivyti prie lango, ir tai galite pamatyti nuotraukoje. Kaip smagu.
Viduje labai atsipūtusi nuotaika. Kaip ir beveik visur Portugalijoje, visi puikiai kalba angliškai – toks džiaugsmas mano amerikietiškai širdžiai. Nors Portugalijos maistas negali lygintis su Prancūzija arba su Italija (maždaug prilygsta Ispanijai, sakyčiau), tačiau kalbinis kosmopolitizmas yra medus širdžiai.
Meniu labai nedidelis ir nepasakytum, kad daug žadantis: pavyzdžiui, patatas bravas, pakrautos (drąsiosios) bulvytės – ar bus gerai? Bet jei puikios mažos bulvytės, dar ir su ajoli (česnakinio majonezo) padažu, ir su saldžiu balzaminiu glaistu? Buvo dieviška, buvo absoliučiai neįtikėtina, norėjosi tokį patiekalą kartoti ir kartoti. Norėjosi dar ir namie gamintis. Kainavo aštuonis eurus, kas nebuvo pigu, tačiau čia buvo verta kiekvieno eurocento.
Idealios geldelės, lengvos ir kvapnios (15 EUR), fantastiškai iškeptas aštuonkojis (15 EUR), kurį taip lengva sugadinti – bet čia jis buvo kaip iš svajonių.
Aš drebančia širdimi užsisakiau jautienos kepsnį (21 EUR), kurio nedidelė kaina nežadėjo tobulo rezultato, bet atspėkite – kepsnys buvo nuostabus, mėsa buvo sultinga ir kupina skonio, gerai, sutinku, už tokius pinigus negalima tikėtis wagyu jautienos iš Australijos arba JAV, bet tai, kas buvo patiekta, buvo nuostabu, ir labai gerai paruoštas paprastas maistas susipynė su vandenyno smėlynų nuotaika.
Ir desertas – serradura (pjuvenų pudingas), valgomas ir mėgstamas ne tik Portugalijoje, bet ir jos buvusiose kolonijose Macau (Kinijoje) ir Goa (Indijoje), plakta grietinėlė su labai smulkiais saldžių sausainių trupiniais, buvo švelnus, saldus ir pilnas atostogų džiaugsmo. Jį ir išpopuliarno Macau: jis turi net kinišką pavadinimą (木糠布丁).
Dviese sumokėjome 84,50 EUR ir arbatpinigius. Viena geriausių patirčių per ilgą laiką.
Penkios žąsys iš penkių.
Taberna do Ganhão, Largo dos Amigos do Baleal, Baleal, Portugalija. Tel. +351 262 286 381. Facebook puslapis: https://www.facebook.com/tabernadoganhao/
Kasdien, išskyrus trečiadienį, nuo 10:00 iki vidurnakčio.
