Atlikus kruopščius vertinimus, bus paskelbtas visos Lietuvos barų TOP 100, o iki to laiko kviečiame įšokti į mūsų akylų vertintojų batus ir pamatyti tai, kas paprastam baro klientui paprastai prasprūsta pro akis. Seklių nuotykiai prasideda nuo vienos magiškiausių Vilniaus naktinio gyvenimo vietų – baro „Alchemikas“.

Baras, į kurį apsiginklavusi aukštakulniais ir akinančia šypsena įsiveržiau ketvirtadienio vakarą tik po darbų, įsikūręs pačioje judriausioje Vilniaus gatvėje. Pirmasis aspektas, į kurį atkreipiau dėmesį – tai eksterjeras: aiški iškaba ir egzotiškas ornamentas ant durų stiklo iš karto užsimena, kad viduje galime tikėtis šiek tiek daugiau nei eilinio pub’o aplinkos.

Baras „Alchemikas“
Foto: Facebook

Man rodos, barmenas šiek tiek sutriko, kai nespėjus jam atrakinti durų, tiesiai už jų nekantriai trypčiojau aš. Kad neatrodytų labai įtartina, paskyriau ten pasimatymą draugei, bet toji kaip visuomet madingai vėlavo, todėl pirmąjį įspūdį galėjau susidaryti niekieno neblaškoma. Tiesa, didžiausia bėda šioje vietoje – parkavimas (žinau, ką galvojate: koks idiotas į barą važiuoja automobiliu, ir aš tikrai neskatinu vairavimo būnant neblaiviam, bet ne retas iš mūsų gauna pareigą pargabenti namo įsilinksminusius draugus, todėl prieš lankantis atkreipiu į tai dėmesį).

Vos mano kojoms peržengus slenkstį, atrodė, kad patekau į vieno iš savo mylimų serialų filmavimo aikštelę – nedidelė patalpa, kurios sienos išmargintos surrealiomis scenomis, apskritas baras, nukrautas vintažiniais buteliukais, kurių turinio spėlioti net nebandžiau (nors mano vaizduotė tikrai nėra skurdi), įvairios smulkmenėlės, egzotiški augalai ir subtilus apšvietimas – jeigu kam nors gyvenime trūksta magijos ar įkvėpimo, ši vietelė tikrai ištaisys šią spragą. Skambanti 30-ojo dešimtmečio muzika tik papildė bare tvyrančią atmosferą – baldai išmušti minkštučiu velvetu, puošti kutais. Kaip bebūtų – tai nėra nauja vieta, todėl viskas buvo šiek tiek patrinta – jeigu labai kabinėjantis, kai kurioms vietoms būtų pravertusi dulkių šluostė, bet pirmas įspūdis: baras švarus ir tvarkingas, o nedidelis nusidėvėjimas papildo tą kuriamą vintažinį įvaizdį ir tokiai vietai yra tiesiog privalomas.

Baras „Alchemikas“
Foto: Facebook

Mane įleidęs barmenas buvo vienintelis darbuotojas visame bare, tačiau tai nebuvo keista, juk jie buvo atsidarę vos pora minučių. Iš karto buvau palydėta prie staliuko – buvau vienui viena, kitas būtų ir nepasivarginęs, bet toks šios vietos stilius.

Gavau didžiulį meniu ir nekantravau pamatyti, kuo tokia egzotiška vieta gali mane nustebinti, mat esu tikrai išranki ir gėrimų, ir maisto atžvilgiu, ir kad padarytum man įspūdį, reikia pasistengti.

Pirmoji mano, kaip tyrėjos, užduotis buvo priskirti barui kategoriją, kas atvertus meniu buvo tikrai akivaizdu – tai kokteilių baras, jų suskaičiavau daugiau nei 100. Kol kokteilių pasirinkimas maloniai nustebino – maisto šioje vietoje negausite. Meniu įrašyti trys paprastučiai užkandžiai, kurie tikrai nėra skirti alkanai ir pavalgyti mėgstančiai liaudžiai, baras neturi virtuvės, bet greičiausiai publika čia lankosi ne tam.

Baras „Alchemikas“
Foto: Facebook

Neilgai trukus prie mūsų prisistatė barmenas, o tuomet ir prasidėjo pats smagumas, – žinojau, kad nieko iš tokios gausybės neišsirinksiu, todėl paprašiau padaryti man ką nors ypatingo. Turiu profesinį įprotį kankinti ir kamantinėti barmenus. Kad būtum geras, neužtenka tik stovėti ir vėpsoti už baro, bet šįkart situacija apsisuko ir patyriau apklausą, kurios metu vaikinukas išsiaiškino, kokie skoniai man priimtini ir kokių receptorių geriau neerzinti. Užtruko neilgai, priėmė mūsų gėrimų užsakymą, o kartu prigriebėme alyvuogių ir prasidėjo laukimas. O laukėme atrodė, visą amžinybę, kokteilių gaminimas užtruko 19 min., alyvuoges patiekė iš karto po to.

Baras „Alchemikas“
Foto: Facebook

Ir tuomet įvyko sprogimas: jeigu viename gurkšnyje galima sutalpinti tobulumą, – tai buvo būtent tai. Gėrimų kokybė – nepriekaištinga, skoniai subalansuoti taip darniai, kad fone grojantis džiazas po kiekvieno gurkšnio atrodė lyg angelų trelės. O visą patirtį vainikavo barmenas, kuris atėjęs pasiteirauti apie rezultatą, pasidalino visa istorija – pasirodo, kai kuriuos ingredientus jie gamina patys, savo rankomis! Po tokio pirmo įspūdžio kito gėrimo būčiau luktelėjusi ir valandėlę. Kaip bebūtų – alyvuogės tebuvo alyvuogės iš skardinės (ir tikrai ne gourmet pasirinkimas) ir kainavo panašiai kiek dvi skardinės. Čia tikrai deklaravome apiplėšimą ir palikome nepaliestas. Reziumė – barmenai žavūs ir nepėsti, gėrimai kokybiški, valgyti nerekomenduoju.

Baras „Alchemikas“
Foto: Facebook

Pasimėgavome atmosfera dar valandėlę ir padarėme išvadą, kad vieta unikali ir magiška, čia būnant lengvai gali patikėti ir labiausiai realybės rėmus laužančiomis istorijomis. Vis dėlto, galėtų būti aktyvesni socialiniuose tinkluose, nes nors ir turintys reputaciją tarp vietinių – iš lūpų į lūpas reklama gali pasiekti tik labai ribotą segmentą. Rekomenduoju užsukti čia žiupsneliui įkvėpimo, intriguojančiam pokalbiui, naujai pažinčiai ir skonio nuotykiui. Tik nepamirškite aukštakulnių.