Kas tokio ypatingo slypi šiame magiškame vakare ir kas kuria ypatingą jo nuotaiką, organizatoriai paklausė žmonių, kuriems vasaros pabaigimas be baltojo pikniko jau yra sunkiai įsivaizduojamas.

Fotožurnalistė Modesta Meškė baltojoje šventėje dalyvauja nuo pat pirmojo renginio: „Ši nuostabi šventė mane užbūrė pakylėta atmosfera ir elegancija. Pamenu, kai vyko pirmoji „Le Dîner en Blanc“ Vilniuje, prie Rotušės, aplinkui vaikštinėjantys žmonės stebėjosi – kas čia per šventė. Ir iki šiol stebisi.“

Modesta Meškė ir Šarūnas Meškys vakarienėje baltai Paryžiuje
Foto: Organizatorių archyvas

Modesta su vyru žurnalistu ir pianistu Šarūnu Meškiu taip susižavėjo šventės idėja, kad nusprendė sudalyvauti ir Paryžiuje vykusiame jubiliejiniame „Dîner en Blanc“ renginyje. Ten, kur ir gimė visa baltosios šventės idėja. „Paryžiuje viskas vyksta taip pat kaip Vilniuje, tik atrodo, kad dar intensyviau. Galbūt dėl didžiulės minios sunku susivokti, kur esi. Atrodo, kad šventi Vilniuje, tik didžiulė minia žmonių ir prieš akis šmėžuojantis Eifelio bokštas primena, kad čia – Paryžius. Be abejo, ypatingą jausmą sukelia ir tai, kad renginyje dalyvauja žmonės iš viso pasaulio: JAV, Kanados, Australijos, Kinijos, Pietų Korėjos“, – įspūdžiais dalijosi M. Meškė ir pridūrė, kad į Paryžių teko važiuoti automobiliu, nes reikėjo pasiimti kėdes, stalą bei stalo dekoracijas.

Stilistė ir mados redaktorė Lina Bernotaitytė, dalyvavusi ir pačioje pirmoje „Vakarienėje baltai“, šį renginį laiko labai stilingu būdu pabaigti vasarą malonioje kompanijoje. „Tai puiki proga pamatyti seniai nematytus draugus ir pažįstamus“, – sako stilistė.

Lina Bernotaitytė (viduryje) su kolegėmis
Foto: Organizatorių archyvas

Paklausus, kokią aprangą ji rekomenduotų šventės dalyviams, L. Bernotaitytė patarė išsaugoti savo individualumą. Jeigu mėgstate alternatyvų stilių, mados redaktorė siūlo rinktis panašius drabužius, kokius nešiojate visada, bet baltos spalvos. Šiuo atveju spalva sutvardys bet kokį eklektišką stilių. Norintiems labiau pasipuošti ji siūlo daugiau dėmesio atkreipti į aksesuarus – skrybėles, auskarus. Vyrams – į avalynę, kojines ir taip pat skrybėles.

Kadangi vasaros vakarai kartais būna ir vėsesni, reikėtų atkreipti dėmesį ir į šiltesnius viršutinius drabužius arba jaukų pleduką apsigaubti. Kalbant apie maistą, stilistė pabrėžė dalinimosi svarbą: „Dalintis maistu – itin prancūziška, galbūt taip susipažinsite ir su naujais žmonėmis.“

Gyvenimo ir maisto gurmanė, tinklaraštininkė, restoranų konsultantė bei someljė Urtė Mikelevičiūtė nėra praleidusi nė vienos Vilniuje vykusios „Vakarienės baltai“. „Tai itin elegantiškas renginys. Man patinka jame tvyrantis jausmas, kai visi pasiruošę, pasipuošę ir puikiai nusiteikę. Aš esu piknikų gerbėja, o „Le Dîner en Blanc“ – miesto piknikas.“

Urtė Mikelevičiūtė
Foto: Organizatorių archyvas

Šiam piknikui maisto gurmanė U. Mikelevičiūtė maistą visad gaminasi pati: „Visuomet turiu kelių rūšių sūrio su įvairiais pagardais. Pagrindiniam patiekalui puikiai tinka salotos, kurias galima atsinešti ir serviruoti indeliuose. Praverčia įvairios užtepėlės ar humusas, kuriuo galima gardžiuotis su daržovių lazdelėmis, duoniukais ar krekeriais. Maistas turi būti tinkamas piknikui: ilgam valgymui ir užkandžiavimui. Nors pati nesu desertų mėgėja, bet jų visuomet pasiimu, nes saldieji patiekalai tampa ir tam tikrai stalo dekoro detale“, – apie maisto alternatyvas šventei kalbėjo U. Mikelevičiūtė, kuri taip pat patarė atkreipti dėmesį į tai, kad maistas būtų patogus transportuoti ir valgyti.

Balta apranga – vienas iš pagrindinių šio renginio akcentų. U. Mikelevičiūtės nuomone, baltos suknelės ir balto švarko derinys yra puiki idėja. „Kažkada rinkausi baltą palaidinę ir sijoną, bet įsitikinau, kad suknutė ir švarkas – nesenstanti, graži ir patogi klasika. Stengiuosi priderinti ir galvos puošmeną – lankelį ar segtuką. Man gražu ir skrybėlaitės, tačiau pati jų beveik nenešioju“, – stiliaus patarimais dalijosi ji ir pridūrė, kad renginiui geriau rinktis plokščiapadę avalynę, nes senamiesčio grindinys ar pieva gali būti rimtas iššūkis einant su aukštakulniais.

Jolanta Smičienė
Foto: Organizatorių archyvas

Gėrimų konsultantė, tarptautinės gastronominės asociacijos „Chaîne des Rôtisseurs“ valdybos narė Jolanta Smičienė taip pat yra viena iš ištikimiausių „Le Dîner en Blanc“ dalyvių. Kaip vieną iš renginio privalumų ji nurodė tai, kad renginys vyksta lauke. „Vakarienė baltai“ man yra vienas iš fotogeniškiausių renginių, kuriuos teko stebėti. Balta spalva tarsi įpareigoja žmones pasitempti, atneša pakilią nuotaiką, vieningumo, draugiškumo jausmą. Retai kada šiame renginyje galima pamatyti dalyvaujant tik du asmenis. Paprastai tai – draugų, kolegų būreliai. Per jokį kitą renginį Lietuvoje nemačiau tiek besišypsančių ir besijuokiančių žmonių“, – savo įspūdžiais dalijosi šventės dalyvė.

Prancūzijos ambasados spaudos ir komunikacijos skyriaus vadovas Sami Fisek šiais metais atostogas suplanavo taip, kad rugpjūčio 31 dieną būtų Vilniuje ir galėtų dalyvauti „Vakarienėje baltai“. „Man labai patinka renginio atmosfera, gerai nusiteikę žmonės ir gražusis Vilnius. Kai tik galiu, dalyvauju šioje šventėje!“ – pasakojo Sami.

Sami Fisek su kolege
Foto: Organizatorių archyvas

Paklausus, ar sudėtinga apsirengti baltai, jis džiaugėsi, kad taip nėra, mat jo spintoje galima rasti baltos spalvos drabužių. Ruošdamasis maistą vakarienei S. Fisek siekia, kad jis būtų paprastas, skirtas piknikui.

Benita Guillaume kartu su vyru Jérôme Guillaume prisipažįsta, kad pirmą kartą ruošdamiesi „Le Dîner en Blanc“ šiek tiek nerimavo, nes norėjo maksimaliai išpildyti organizatorių nurodytas gaires, tačiau sudalyvavę renginyje pamatė, kad nepaisant visų keliamų reikalavimų, yra daug vietos pasireikšti vaizduotei: „Pajutau, koks didelis malonumas yra ieškoti vis kito aksesuaro, stalo papuošimo elemento arba dar nebandyto prabangaus recepto užkandžiams, o paskui visu tuo džiaugsmu dalintis ne tik dviese romantiškos vakarienės metu, bet ir su kitais dalyviais.“

B. Guillaume džiaugiasi, kad jos šeimai tai yra puiki proga susitikti su draugais ir pažįstamais kas kartą netikėtoje aplinkoje ir užmegzti naujų pažinčių: „Per kiekvieną renginį susipažįstame su naujais žmonėmis, ir kas maloniausia – bendraminčiais. Be galo patinka ta šventiška nuotaika, su kuria visi susirenka, ją sukuria balti drabužiai ir aksesuarai, balti stalai ir prabangus maistas. Tai jausmas, tarsi dalyvautum kažkieno vestuvėse. Kas tikrai išskiria šį renginį iš kitų, tai draugiška nuotaika tarp dalyvių!“

Foto: Organizatorių archyvas

Pirmojo etapo registracija į „Vakarienę baltai“ jau prasidėjo.

Le Dîner en Blanc pasaulyje ir Lietuvoje

Pirmą kartą vakarienę kartu su bičiulių būriu François Pasquier surengė 1988-aisiais Paryžiuje, o šiuo metu „Le Dîner en Blanc“ kiekvienais metais dalyvauja jau apie 10 000 žmonių. Technologijos keičia renginio organizavimo subtilybes, tačiau šventės esmė išlieka ta pati: elegantiški svečiai buriasi į slaptą pikniko vietą, mėgaujasi gurmanišku maistu ir bendravimu gražiausiose miesto vietose.

Šiuo metu „Le Dîner en Blanc“ rengia organizatoriai iš aštuoniasdešimties miestų trisdešimtyje šalių, kuriuos kuruoja tarptautinis „Dîner en Blanc International“ komitetas. Visi organizatoriai yra užsidegę baltosios vakarienės idėja ir kiekvienais metais šiuo renginiu puošia savo reprezentuojamą miestą.

Idėja surengti „Le Dîner en Blanc“ Lietuvoje kilo Dovilei Butkienei, kuri daug metų dirbo grožio ir mados srityje. Estetikai neabejinga moteris, pamačiusi nuotraukas iš Paryžiuje surengtos baltosios vakarienės, panoro šiuo elegantišku renginiu papuošti ir Vilnių. Subūrusi komandą jau patį pirmąjį kartą sulaukė didžiulio visuomenės susidomėjimo ir palaikymo.

Foto: Organizatorių archyvas

Per penkerius metus, šis renginys tapo viena laukiamiausių Vilniaus vasaros švenčių, suburiančių senus draugus, leidžianti susipažinti naujiems, pasipuošti, pasimėgauti gurmanišku maistu ir užfiksuoti tai kvapą gniaužiančiose nuotraukose.

Renginio organizaciniame komitete nuo pat renginio Lietuvoje pradžios buvo ir Valda Lukošiūtė. Ši gurmanišką maistą ir estetiką dievinanti moteris po savo pirmojo apsilankymo Paryžiuje pati sau iškėlė užduotį – per metus išmokti prancūzų kalbą. Taip ir padarė. Po metų Valda jau laisvai kalbėjo prancūziškai ir gavusi kvietimą prisijungti prie „Le Dîner en Blanc“ organizavimo mielai sutiko, nes prancūziška kultūra ir tradicijos moteriai buvo labai artimos.