Cinizmas būdingas kelioms visuomenės grupėms ir ypatingai įsigalėjęs verslininkų bei valdininkų ir politikų sluoksniuose.
Arūnas Milašius
264 straipsnių
Mūsų bėda, kad Lietuva patogi šalis, bet ne piliečiams, o įvairiems veikėjams, kurie tiesiog turtėja ir kuriasi sau gerovę mūsų sąskaita, ir šis ratas nesibaigs niekada.
Arūnas Milašius. Gyvename geriausiais įmanomais laikais, tik darbas trukdo džiaugtis gyvenimu, bet tai pataisoma (75)
Karantino pabaiga daliai piliečių reiškia sunkius laikus – nespėjus sudalyvauti įvairiose paramos programose gali tekti eiti dirbti. Toks tas žiaurus pandemijos veidas.
Artėjam ekonominės krizės link, tačiau šį kartą turime šansą ją „praslįsti“ kiek švelniau, bet ar taip nutiks lems tik mūsų sugebėjimas prisitaikyti prie naujos ekonominės realybės. Dabar galioja ekonominės politikos dėsniai, nuo kurių karste apsiverstų XIX a. teorijų autoriai.
Vašingtono policija ašarinėmis dujomis išvaikė 20 kunigų, kad Trumpas su Biblija rankoje galėtų nusifotografuoti prie bažnyčios. ES Briuselio klerkų koridoriuose prasidėjo pjautynės, kaip ištaškyti krizės įveikimui skirtus milijardus. Lietuvoje sulaikomi verslo atstovai, dar neseniai Prezidentūroje ...
Kiekvienas, nepamirštantis pažvelgti pro langą, supranta, kad gyvenimas pasikeitė ir per keletą savaičių teko įsisavinti naujas vertybes ir gyvenimo būdo kriterijus.
Vyriausybėje parengtas ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planas, pagal kurį per 1,5 metų ketinama investuoti 6,3 mlrd. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad „vienas investuotas euras atneš beveik dviejų eurų grąžą“.
Arūnas Milašius. Prieškario ūkininkai parodė, kaip galima išeiti iš krizės, tik tą mes pamiršome (98)
Prieškario Lietuvos ūkininkas, parimęs prie arklo sodinamų bulvių vagoje, gali tik sukti ūsą ir tyliai šypsotis stebėdamas, kaip Lietuvos ir pusės pasaulio ekonomika sustojo ir iš karto prasidėjo svarstymai, kaip padėti verslui bei klausyti diskusijų kas bus su viduriniąja klase.
Švelnėjant karantinui galime skaičiuoti ir progas bei galimyes, kurias sėkmingai praleidome ir tiesiog iššvaistėme laiką bei resursus, kurie būtų leidę tapti modernia valstybe. Nieko negalime kaltinti, tik savo feodalinį mastymą, kuris su šiuo laikmečiu sunkiai dera.
Tai, apie ką ekonomistai ir analitikai tik spėliojo, šią savaitę įgavo realius skaičius – Seime premjeras Saulius Skvernelis įvardino, kad prastovose 300 tūkst. žmonių.
Arūnas Milašius. Lietuva unikali šalis – dėl valdžios tingumo atsisakome galimybės, kuri nebepasikartos (276)
Nuotolinis mokymas – beveik sakralinė frazė karantino savaitėmis ir gyvenimo būdo dalis, įvariusi ne vieną žilą plauką tėvams.
Pasaulis toliau karščiuoja – milijardai eurų ir dolerių spausdinami tam, kad svarbiausių valstybių ekonomika būtų bent jau palaikoma. Tačiau šioje košėje, kai stoja gamyklos, o atskiri sektoriai keliauja tiesiai į bankrotų administratorių rankas, pamirštas vienas didžiulis segmentas, kuris nustumtas...
Vargu ar atspėsite, kas dabar labiausiai masina verslininkus ir verslius piliečius, kurie, net kai uždarytos kirpyklos, pasižymi idealiomis šukuosenomis, gausiai sulydytomis prabangiu blizgančiu kremu, ir gražiais kostiumais.
Trečdaliui pasaulio draugiškai sėdint namuose jau galima pradėti skaičiuoti viščiukus – kas gi mūsų laukia povirusiniame pasaulyje, kuris pasikeitė ir niekada nebegrįš ten, kur buvo.
Per trisdešimt Nepriklausomybės metų galime pasigirti daug kuo – ekonomikos pakilimu, pakitusiu požiūriu į žmogaus teises, netgi tuo, kad valstybė pagaliau pradėjo į savo piliečius žiūrėti kaip į žmones, o ne tik kaip į „mokestinę bazę“ ir „resursą“. Tačiau vieną mūšį mes visgi pralaimėjome.
Įdomiais mėnesiais gyvename – kaip tik dabar perdalijamas pasaulis ir apie tai galime pasvarstyti kol kramtome ilgalaikes grikių atsargas.
Kaip žinia, dauguma direktorių jau solidaus amžiaus – perkopę 30 metų. Tokia dviprasmiška padėtis – karjera įsisiūbavusi, galima džiaugtis jos vaisiais, tačiau su jaunimu, vadinamąja Z karta, susikalbėti vis sunkiau.
Lietuviškas verslas teoriškai klesti, tačiau jau galima įžvelgti nerimo ženklų, kad kuo toliau, tuo bus vis labiau stumiamas į paraštes konkurencingesnių užsienio bendrovių.
Arūnas Milašius. Didžiosios epidemijos, kurias teko išgyventi Lietuvai, pakeitė viso regiono veidą (37)
Ar kada susimąstėte, ką žmogaus ir tautos gyvenime gali reikšti liga? Užkratas, atėjęs tarsi iš niekur.
Kur pinigai, ten ir pagundos. Net Josifo Stalino laikais, kai už valstybinio turto vagystę žmones šaudė, atsirasdavo vadovų, kurie vogė milijonus. Ką jau kalbėti apie šiuos laisvės ir demokratijos laikus, kai norisi gyventi taip, kaip matome populiariuose žurnaluose ir žvaigždžių Instagrame.