Paskutiniai įvykiai rodo, kad nutraukti ydingą ratą, kai galima nebaudžiamai nieko neveikti arba veikti tai, kas balansuoja ant baudžiamojo kodekso ribos nepavyks. Ne dėl to, kad teoriškai nenorėtume, o todėl, kad tai labai politiškai patogu. Tiksliau politinė kultūra tokia, kad nėra jokios politikų ir valdininkų atsakomybės. Kalbu ne apie baudžiamąją, o moralinę, kuri padoriose visuomenėse po daugelio istorijų, nutikusių pas mus, tiesiog dėtų brūkšnį visai tolesnei karjerai.
Ar galite išvardinti pavardėmis politikus ir verslininkus, kurie priėmė sprendimus, iki šiol neleidžiančius šaliai pajudėti į priekį? Dar baisiau, išvardinti tuos, kurie dėl klaidų, o dažnai ir piktybinių sprendimų, pasitraukė iš pareigų ir baigė karjerą?
Nepavyks, nors už daugybės keistų sprendimų stovi konkretūs žmonės su labai konkrečiomis pareigomis ir labai konkrečiais valstybei padarytais nuostoliais. Imam konkrečius pavyzdžius.
Vidaus reikalų ministerija žada sumokėti Dembavoje automobilio bagažinėje sudegintos merginos artimiesiems priteistą ketvirčio milijono eurų neturtinės žalą, sako ministrės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič. Ne gera valia ir užgraužta sąžinės.
Portalas delfi.lt pranešė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi nusprendė, jog Bendrasis pagalbos centras (BPC), Ryšių reguliavimo tarnyba ir Vidaus reikalų ministerija solidariai turės atlyginti 250 tūkst. eurų dydžio žalą dėl kančios, kurią patyrė žiauriai nužudyta mergina.
Teismas konstatavo, kad valstybinės institucijos neįgyvendino teisės aktais numatytų veiksmų, kurie būtų leidę nustatyti į BPC skambinusios merginos buvimo vietą ir taip padėję išvengti tragedijos.
Tačiau teismo sprendime nėra esminio momento – neįvardinti kaltieji, kurių pavardės turėtų gulti šalia išmokamos sumos. Ne, ne dėl to, kad juos siųsti į kalėjimą. Ryšių reguliavimo tarnyba ir Vidaus reikalų ministerija ne dirbtinio intelekto kūriniai. Sprendimus priėmė konkretūs žmonės, užimantys konkrečias pareigas. Dėl jų veiksmų žuvo jaunutė mergina, tačiau tai nė kiek nepakenkė daugumos šių veikėjų karjeroms. Tiesa, ilgametis BPC pasitraukė iš pareigų, tačiau tai ir viskas. Už jų veiklas sumokėsime mes visi.
Merginos žūtis žiauri istorija. Kita istorija, galėjusi kainuoti dešimtis, ar net šimtus gyvybių, dar tik pradeda įsisukti. Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT) dėl greitųjų koronaviruso testų atliko kratas Sveikatos apsaugos ministerijoje.
FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir, įtariama, piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį, kurios vertė siekia 6 mln. eurų.
Pamenate tikinimus, kaip Lietuva fantastiškai pasiruošusi kovai su virusu ir kaip visko pas mus pilna?
Tikėtina, kad tie patys politikai, kurie viešumoje sakė vieną, panikoje liepė „pirkti ką tik galima“, nes tikrovėje, o ne politinių kalbų kosmose, paaiškėjo, kad nė velnio niekam nepasiruošta. Kaip manote, kas komentuoja kratas ir įtarimus?
Tie patys valdžios vyrai ir moterys, kurie išdidžiai aiškino, kad viskam pasiruošta ir nereikia jaudintis dabar aiškina, kaip nutiko, kad jų vadovaujamose įstaigose galimai prasidėjo pinigų plovimas? Nė velnio. Nemalonumus komentuoja kukli atstovė spaudai, apie kurią dauguma lietuvaičių iki šios istorijos nebuvo girdėję nė puse ausies.
Ar ši istorija sugriaus nors kieno nors politinę ar valstybės tarnybos karjerą? Mažai tikėtina. Per nagus gaus keletas smulkių „žulikų“, kurie negrabiai pamėgino pasinaudoti susiklosčiusia padėtimi, ir tuo viskas baigsis.
Ar, jeigu įvyks teismas, nuosprendyje bus bent išvardinti žmonės, kurių veiklumas ar neveiklumas leido kažkam pasipelnyti visų mūsų sąskaita? Nė velnio. Politinė kultūra pas mus ne tokia, kad nėra kas nors už ką nors atsakytų. Pasikartosiu, kiek žinote realių „įdomių“ sprendimų autorių?
Ar bent plaukas nuo galvos nukrito Žemės ūkio ministerijos į Kauną kėlikams ir kas žino, koks tolimesnis šio projekto likimas, bei ką daryti dešimtims Laikinojoje Sostinėje įdarbintiems žmonėms?
Kol nebus bent jau garsiai įvardinami žmonės, dėl kurių kaltės nukenčia visuomenė, tol niekur toli nepajudėsime.
Baimė, kad būsi įrašytas į nelabai linksmą dokumentą ir metų metais apie tavo žygdarbius galės sužinoti bet kas, kas tik „pagooglina“ dažnai politikų ir valdininkų polėkį pristabdo kur kas stipriau nei nedidelė tikimybė prarasti tarnybą, tiksliai žinant, kad po kiek laiko draugai ir bičiuliai, su kuriais nuveikta tiek bendrų darbų, „įdės“ į kitą šiltą vietą.
Kai prie pavardės gulės išrašas „kaltas dėl bagažinėje sudegintos merginos“, net draugai ir bičiuliai nelabai noriai stums aukštyn karjeros laiptais, o ir su eiline įmone dalyvauti „įsisavinimo viešuosiuose pirkimuose“ gali būti truputį sunkiau ir gyventi taps nebe taip patogu, kaip iki šiol.