Kyjive prie daugiabučio sprogus sviediniui buvo sužeisti penki žmonės, sekmadienį pranešė meras, Rusijos pajėgoms mėginant apsiausti Ukrainos sostinę.
Dešimties aukštų pastatas šiaurės vakariniame Sviatošyno rajone buvo smarkiai apgadintas. Išdužo visi pastato langai , liko apdegimo pėdsakų, pranešė įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Sekmadienį taip pat pasirodė bent keli svarbūs Ukrainos prezidento pareiškimai bei interviu ištraukos. Duodamas interviu naujienų kanalui CNN Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, į kokius kompromisus nebus einama šiuo metu vykstančių derybų su Rusija metu. V. Zelenskis anksčiau sakė pasiruošęs asmeniškai derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad pagaliau pavyktų sustabdyti karą.
Zelenskis taip pat sakė esantis pasiruošęs derėtis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, tačiau įspėjo: jei derybos žlugs, tai gali reikšti Trečiąjį pasaulinį karą.
„Nuo Rusijos Federacijos ginkluoto puolimo prieš Ukrainą pradžios 2022 metų vasario 24 dieną 4 val. ryto Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) šalyje užregistravo 2 361 civilį nukentėjusįjį: 902 žuvo, o 1 459 buvo sužeisti“, – sakoma OHCHR pranešime spaudai.
Kaip pažymima pranešime, daugelio žuvusių civilių gyvybes nusinešė sprogstamieji ginklai.
Organizacija mano, kad dėl stringančio informacijos perdavimo tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.
Ukrainos šiaurės rytinio Sumų miesto priemiesčio gyventojai buvo paraginti slėptis dėl amoniako nuotėkio iš vietos chemijos įmonės, pirmadienį pranešė vienas pareigūnas, tęsiantis įnirtingiems susirėmimams su Rusijos pajėgomis.
Sumų srities gubernatorius Dmytro Žyvyckis nurodė, kad amoniako nuotėkis iš Sumų pietvakariniame pakraštyje veikiančios trąšų gamyklos „Sumychimprom“ paveikė teritoriją apie 2,5 km spinduliu.
Avarijos mastas ir priežastys kol kas neaiškūs, bet gyventojams buvo patarta pasislėpti rūsiuose arba pastatų žemutiniuose aukštuose, kad nebūtų paveikti kenksmingų dujų.
„Amoniakas lengvesnis už orą, todėl apsaugai galima pasinaudoti slėptuvėmis, rūsiais ir žemutiniais aukštais“, – sakoma D. Žyvyckio žinutėje, paskelbtoje platforma „Telegram“.
Jis pridūrė, kad įvykio vietoje dirba gelbėtojų brigados ir kad dėl vyraujančios vėjo krypties Sumų miestui, kuriame iki karo pradžios gyveno apie 250 tūkst. žmonių, pavojus kol kas negresia.
„Sumychimprom“ tinklalapyje nurodoma, kad įmonėje gaminamos įvairios trąšos.
Ukraina atmetė ultimatumą atiduoti Rusijos pajėgoms apsiaustą Mariupolio uostamiestį, pirmadienį ukrainiečių žiniasklaidai sakė premjero pavaduotoja.
„Negali būti jokių kalbų apie ginklų atidavimą. Mes jau informavome apie tai Rusijos pusę“, – laikraščiui „Ukrainska Pravda“ sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk.
„Tai sąmoninga manipuliacija ir reali įkaitų padėtis“, – pridūrė ji, komentuodama Maskvos reikalavimą.
Sekmadienį vakare Rusija pateikė ultimatumą, kad miesto gynėjai pasiduotų iki pirmadienio 5 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
„Raginame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius, teritorinės gynybos batalionus ir užsienio samdinius nutraukti kovos veiksmus, sudėti ginklus ir humanitariniais koridoriais, sutartais su Ukrainos puse, pereiti į teritorijas, kontroliuojamas Kyjivo“, – sakė Rusijos nacionalinės gynybos valdybos vadovas Michailas Mizincevas.
Rusijos gynybos ministerija per platformą „Telegram“ kreipėsi į Mariupolio valdžią: „Būtent jūs dabar turite teisę priimti istorinį sprendimą – arba esate su savo žmonėmis, arba su nusikaltėliais.“
„Priešingu atveju jūsų laukiantis karo tribunolas – tik maža dalis to, ko nusipelnėte savuoju nepakenčiamu elgesio su savo piliečiais, taip pat savo įvykdytais baisiais nusikaltimais ir provokacijomis“, – pridūrė ministerija.
Strategiškai svarbus pietrytinis Mariupolio uostamiestis, kurio dauguma gyventojų yra rusakalbiai, buvo vienas pagrindinių Maskvos puolimo taikinių.
Jau daug dienų Rusija negailestingai bombardavo šį miestą, kuriame beveik visiškai neveikia ryšiai ir nutrūkęs maisto, vandens ir kitų būtiniausių dalykų tiekimas.
„Per 25 dienas Rusijos okupantai patyrė didelių nuostolių tiek ant žemės, tiek ore – 96 lėktuvai, 118 sraigtasparnių ir dešimtys sparnuotųjų raketų bei dronų“, – laikraščiui „Ukrainska Pravda“ sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas.
Pasak jo, reaguojant į šiuos nuostolius, jau dvi dienas ryškėja nauja strategija, pagal kurią dažniau naudojami žvalgybiniai dronai, kad būtų galima stebėti raketų atakų rezultatus.
Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį apsilankys Lenkijoje ir susitiks su prezidentu Andrzejumi Duda aptarti klausimų, susijusių su Rusijos invazija Ukrainoje, sekmadienį pranešė Baltieji rūmai.
„Prezidentai aptars, kaip Jungtinės Valstijos kartu su mūsų sąjungininkėmis ir partnerėmis reaguoja į humanitarinę ir žmogaus teisių krizę, sukeltą Rusijos nepagrįsto ir neišprovokuoto karo su Ukraina“, – sakoma Baltųjų rūmų atstovės spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) pranešime.
Ten pat nurodoma, kad J. Bidenas į Lenkiją atvyks po vizito Belgijoje, kur jis susitiks su NATO, Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos lyderiais.
„Per šią kelionę bus toliau stengiamasi sutelkti pasaulį paremti Ukrainos žmones ir priešintis prezidento [Vladimiro] Putino invazijai Ukrainoje“, – J. Psaki komentavo J. Bideno kelionės po Europą planus.
„Tačiau planų nuvykti į Ukrainą nėra“, – pridūrė ji.
Dėl atakų prieš ligonines ir mokyklas Ukrainoje didelį pavojų šiuo metu patiria 6 mln. vaikų, teigia organizacija „Save the Children“.
Pasak organizacijos, dėl karo savo tėvynę jau paliko maždaug vienas iš penkių vaikų, o karo zonoje likusiems vaikams trūksta maisto, švaraus vandens, jie neturi tinkamos prieigos prie medicininės pagalbos ir yra priversti nuolat bijoti dėl savo gyvybės.
Tuo pat metu iki šiol jau apgadintos ar sunaikintos 489 mokyklos ir 43 ligoninės.
„Mokyklos turėtų būti saugi vieta vaikams, o ne baimės, traumų ar mirties vieta“, – teigė „Save the Children“ padalinio Ukrainoje vadovas Pete'as Walshas.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, karo metu jau žuvo mažiausiai 59 vaikai. Tačiau, pasak žiniasklaidos, tikrasis skaičius gali būti triženklis.
„Karo taisyklės yra labai aiškios, – teigė P. Walshas. – Vaika, ligoninės ir mokyklos nėra taikinys. Turime visais įmanomais būdais apsaugoti Ukrainos vaikus. Kiek dar žmonių turi mirti, kad šis karas pasibaigtų?“
Ministrė pirmininkė Jacinda Ardern sakė, kad pinigai pirmiausia bus nukreipti į NATO fondą, kuris aprūpina degalais, daviniais, ryšių įranga ir pirmosios pagalbos rinkiniais Ukrainai paremti.
„Manome, kad tai, kas vyksta Ukrainoje, yra didžiulis tarptautinės taisyklėmis pagrįstos tvarkos pažeidimas, todėl tai daro poveikį mums visiems, todėl ėmėmės šių ypatingų priemonių“, – spaudos konferencijoje sakė ji.
Amoniako nuotėkis chemijos gamykloje šiaurės rytų Ukrainos Sumų mieste paveikė teritoriją, esančią 5 kilometrų spinduliu, pranešė meras Dmitrijus Živitskis.
Jis sakė, kad apie nuotėkį buvo pranešta 4.30 val. vietos laiku gamykloje „Sumykhimprom“.
Kaip nurodoma D. Živitskio „Telegram“ kanale, 5 km spinduliu aplink elektrinę esanti teritorija yra pavojinga. Meras pridūrė, kad gyventojai turėtų naudoti slėptuves ir rūsius, kad apsisaugotų, ir amoniaką apibūdino kaip „bespalves dujas, turinčias aštrų dusinantį kvapą“.
Diskusijos vyks po J. Bideno susitikimų Briuselyje su NATO sąjungininkais, G7 ir Europos Sąjungos lyderiais.
Interviu CBS laidai „60 minučių“ JAV nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas Daleepas Singhas aptarė, kaip Amerika gali išplėsti savo sankcijas Rusijai.
„Galime išplėsti savo sankcijas. Imtis priemonių, imtis sankcijų, kurias jau taikėme, taikyti jas didesniam skaičiui. Taikyti jas daugiau sektorių, – sakė jis. – Daugiau bankų, daugiau sektorių, kurių dar nepalietėme.“
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad mažiausiai du žmonės žuvo sekmadienį Černigove, kai artilerijos sviedinys pataikė į jų automobilį. „Ukrainska Pravda“ citavo vieną liudininką, sakiusį, kad abu vyrai miesto gyventojams tiekė vandenį.
Atskirai Ukrainos pagalbos tarnybos pranešė, kad per oro antskrydį Žytomyre buvo sužeisti trys žmonės ir apgadinta 13 pastatų.
Kinijos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose sako, kad Kinija nesiųs ginklų ir amunicijos Rusijos karui Ukrainoje paremti ir kad Pekinas „darys viską, kad deeskaluotų krizę“.
Kaip praneša BBC, Qin Gang komentarai buvo paskelbti po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį įspėjo Kinijos vadovą Xi Jinpingą, kad jei Pekinas suteiks materialinę paramą Maskvai, tai turės pasekmių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Izraelis deda daug pastangų, jog surengtų aukščiausio lygio derybas tarp jo šalies ir Rusijos, ir pasiūlė, kad jos galėtų vykti Jeruzalėje.
„Izraelio ministras pirmininkas Naftalis Bennettas bando rasti būdą, kaip surengti derybas. Ir mes esame už tai dėkingi. Esame dėkingi už jo pastangas, kad anksčiau ar vėliau pradėtume derybas su Rusija, galbūt Jeruzalėje“, – savo naktinėje kalboje sakė V. Zelenskis.
„Tai tinkama vieta rasti ramybę. Jei įmanoma“, – pridūrė jis.
J. Janša sekmadienį tviteryje teigė, kad grįžę diplomatai yra savanoriai. „Dirbame, kad Europos Sąjunga padarytų tą patį, – pridūrė jis. – Ukrainai reikia diplomatinės paramos“.
Rusijos bombardavimas Mariupolyje yra vienas didžiausių kada nors matytų sunaikinimų mieste.
Toliau vykstant apšaudymui, tūkstančiai žmonių slepiasi, o mirusieji laidojami masinėse kapavietėse. BBC ukrainiečių tarnyba šį savaitgalį užfiksavo, kaip miestas atrodo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naujausiame kreipimesi į tautą taip pat patvirtino atakas Mariupolyje, Charkove ir Chersone, Ukrainai tęsiant evakuacijos pastangas.
„Apgultame Mariupolyje Rusijos aviacija numetė bombą ant dailės mokyklos, kurioje žmonės slėpėsi nuo apšaudymo ir bombardavimo. Karinių postų nebuvo. Buvo beveik 400 žmonių, daugiausia moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių. Dabar jie yra įstrigę po griuvėsiais. Šiuo metu mes nežinome, kiek jų yra gyvų.
Bet žinome, kad numušime tą bombą numetusį pilotą. Kaip mes jau numušėme šimtą kitų masinių žudikų“, – dėstė jis.
V. Zelenskis sakė, kad kovo 20 dieną buvo atidaryti tik keturi humanitariniai koridoriai ir dėlto 7 295 žmonės galėjo evakuotis.
„Į Zaporožę atvyko beveik 4000 Mariupolio gyventojų. Rytoj ryte ruošiamės siųsti autobusus į Mariupolį tęsti šią svarbią misiją. Kyjivo regione buvo išgelbėta per 3 tūkst. žmonių. Tačiau Charkivo srityje... Rusijos kariai užgrobė mūsų humanitarinės pagalbos koloną, kuri buvo skirta Vovčansko miestui. Netekome ryšio su šešiais žmonėmis: penkiais vairuotojais ir vienu gydytoju. Mes juos išlaisvinsime. Ir vėl dėsime pastangas, kad mūsų žmonėms būtų suteikta reikalinga pagalba“, – sakė jis.
Apibūdindamas situaciją Chersone, V. Zelenskis nurodė, kad regionas sekmadienį vėl kovojo „gatvėse“ ir „su Ukrainos vėliavomis bei mūsų ukrainietiška drąsa“.
„Pirmiausia jie atėjo naikinti miestų, bombarduodami ligonines, teatrus, mokyklas ir prieglaudas, žudydami civilius gyventojus ir vaikus. Tada jie priverstinai perkėlė išsigandusius, išsekusius žmones į įsibrovėlių žemę“, – tviteryje rašė jis.
Ukrainose premjero pavaduotoja Irina Vereščiuk sekmadienį vakare atsakė į Rusijos ultimatumą dėl Mariupolio perdavimo.
„Ten (Rusijos laiške) yra 8 puslapiai su grįžimu į istoriją ir kitomis nesąmonėmis. Tą patį laišką jie išsiuntė Jungtinėms Tautoms ir Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui, tikėdamiesi, kad tarptautinės struktūros sureaguos ir pradės daryti spaudimą Ukrainai. Taip neatsitiko.
Apie jokį pasidavimą ir ginklų padėjimą negali būti nė kalbos. Apie tai jau pranešėme Rusijos pusei. Atsakiau: „Užuot gaišę laiką 8 puslapių laiškams, atidarykite koridorių“, – komentare „Ukrainska Pravda“ sakė ministro pirmininko pavaduotoja ir laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė I. Vereščiuk.
Rusijos kariai pietų Ukrainoje vis dar bando rasti kelią aplink Mykolajivą, siekdami važiuoti į vakarus Odesos link, vėlai vakare pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
„Šios iš Krymo besiveržiančios pajėgos per pastarąją savaitę pažangos beveik nepadarė“, – tviteryje nurodė ministerija.
Po vidurnakčio išplatintame vaizdo įraše Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apibendrina, kad jau 25 diena, kai Rusijos kariškiai ieško ir neranda savo sugalvotų „nacių“, nuo kurių neva norėjo apsaugoti Ukrainos žmones.
„Kaip jie ieško ir neranda ukrainiečių, kurie juos pasitiktų su gėlėmis. Ir svarbiausia – Rusijos kariškiai neranda kelio namo. Štai kodėl mūsų kariai padeda jiems kelyje į Dievo teismą“, – sakė V. Zelenskis.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko praneša, kad gelbėtojai šiuo metu gesina didelį gaisrą viename iš prekybos centrų sostinės Podolsko rajone.
„Šiuo metu – viena auka. Visos tarnybos – gelbėtojai, medikai, policija – dirba vietoje. Informacija tikslinama“, – per „Telegram“ pranešė jis.
https://twitter.com/RoINTEL/status/1505661775110447107?ref_src=twsrc%5Etfw
Vėlų sekmadienio vakarą Ukrainos sostinė vėl puolama. Apie 23 val. internete pasirodė pirmieji pranešimai apie miestą sudrebinusius sprogimus, netrukus sureagavo ir pats miesto meras.
„Draugai! Keli sprogimai sostinės Podilskio rajone. Visų pirma, remiantis šiuo metu informacija – kai kuriuose namuose ir viename iš prekybos centrų. Gelbėtojai, medikai ir policija jau dirba“, – per „Telegram“ informuoja Kyivo meras Vitalijus Kličko.
Socialiniuose tinkluose taip pat spėjama, kad, pirminiais duomenimis, oro gynyba numušė raketą miesto šiaurės vakaruose.
Liudininkai praneša apie gaisrą netoli prekybos centro „Retroville“.
Sekmadienio vakarą apie 23 val. Kyive nuaidėjo galinti sprogimai. Apie tai pranešama „Telegram“ kanale „Nexta Live“, šia žinia dalinamasi ir socialiniame tinkle „Twitter“.
Vykstant Rusijos karinei agresijai, Ukrainos ginkluotosios pajėgos įveda draudimą automobilių ir motociklų vairuotojams naudoti vaizdo registratorius, pranešama Aukščiausiosios Rados „Telegram“ kanale.
Šis draudimas taikomas fotografuoti ir filmuoti bendrosios paskirties kelius ir objektus, įvairius infrastruktūros objektus, kelių užtvaras bei įtvirtinimus.
Taip pat draudžiama fiksuoti gynybos pajėgų karinių vienetų (padalinių) išsidėstymą, koncentraciją ar judėjimą.
„Draudimas galioja visuose šalies regionuose, ypač ten, kur vyksta karo veiksmai“, – teigiama pranešime.
Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereshchuk sekmadienio vakare informavo, kaip vyksta civilių evakuacija iš karinių veiksmų zonos. Jos teigimu, sekmadienį iš 7 humanitarinių koridorių veikė 4, o iš viso evakuoti 7 tūkst. 295 žmonės.
Daugiausia civilių evakuota Donecko srityje, iš Mariupolio ir Žaporižės miestų – 3 tūkst. 985 žmonės.
Kyivo srityje humanitariniais koridoriais išvesta 3 tūkst. 310 žmonių, evakuacija atšaukta iš Borodjankos ir Bila Cerkva miestų.
Pasak Ukrainos vicepremjerės I. Vereshchuk, Charkivo srityje sugebėta pristatyti humanitarę pagalbą į Rohano kaimą, o į netoliese esantį Mala Rojaną pagalbos pristatyti nepavyko.
Pranešama, kad bandant suteikti pagalbą Charkivo srityje esančiam Vovčanskui nutrūko ryšys su 6 žmonėmis – 5 vairuotojais ir 1 gydytoju.
Šešios valstybės pradėjo tyrimus dėl Rusijos vykdomų karo nusikaltimų.
Karinę invaziją į Ukrainą pradėjusios ir Mariupolio uostamiestį apsuptyje laikančios, artilerija bei raketomis apšaudančios Rusijos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad mieste vyksta „baisi humanitarinė katastrofa“.
Apsiaustyje miestą laikančios Rusijos Gynybos ministerija skelbia apie pirmadienį atidaromus humanitarinius koridorius, kuriais galės evakuotis Mariupolio gyventojai.
„Civiliams gelbėti nuo kovo 21 d. 10 val. iš Mariupolio bus atidaryti humanitariniai koridoriai tiek rytų, tiek vakarų kryptimis“, – Rusijos gynybos ministerijos pranešimą cituoja Kremliaus kontroliuojama naujienų agentūra „Ria“.
Taip pat nurodoma, kad lydėti civilius gyventojus kviečiami Raudonojo Kryžiaus, Jungtinių tautų bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijų atstovai.
Pranešama, kad Rusija lauks Kyivo reakcijos į siūlomą civilių evakuacijos iš Mariupolio planą iki kovo 21 dienos 5 val. ryto Maskvos laiku.
„Kovo 20 dieną Žytomyro srityje Korostenio rajono gyvenamosiose vietovėse oro atakos metu buvo apgadinta 13 pastatų. Preliminariai sužaloti trys žmonės”, – praneša buvusi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė spaudai Julija Mendel.
https://twitter.com/IuliiaMendel/status/1505621621360443393?ref_src=twsrc%5Etfw
Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša, kad sekmadienį kariams pavyko sėkmingai atremti 7 Rusijos kariuomenės atakas Donecko ir Luhansko kryptimis, taip pat sunaikinta nemažai technikos.
Teigiama, kad per dieną karinę invaziją į Ukrainą pradėjusi Rusijos kariuomenė prarado 12 tankų, 12 šarvuočių, 3 automobilius, neteko apie 170 karių (žuvusiųjų, sužeistų, paimtų į nelaisvę skaičius nėra išskiriamas – red.).
Pranešama, kad Donbaso regione Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė vieną sraigtasparnį bei vieną lėktuvą „Su-34“.
Baltieji rūmai paneigė spėliones, kad JAV prezidentas Joe Bidenas netrukus planuojamos kelionės į Europą metu apsilankys ir Ukrainoje.
Rusijos kariuomenės užimtame ir kontroliuojame Enerhodaro mieste, esančiame prie okupacinių pajėgų kontroliuojamos Žaporižės atominės elektrinės sekmadienį vyko taiki protesto akcija.
„Drąsūs ukrainiečiai Enerhodare surengė taikų protestą, reikalaudami paleisti mero pavaduotoją Ivaną Samoidiuką, kurį pagrobė rusų įsibrovėliai. Rusai manė, kad demokratinėje Ukrainoje gali įvesti savo autoritarines taisykles. Vietoj to, jie turi grįžti namo“, – „Twitter“ kanale paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
https://twitter.com/DmytroKuleba/status/1505605352036970502?ref_src=twsrc%5Etfw
Duodamas interviu naujienų kanalui CNN Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakė, į kokius kompromisus nebus einama šiuo metu vykstančių derybų su Rusija metu. V. Zelenskis anksčiau sakė pasiruošęs asmeniškai derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad pagaliau pavyktų sustabdyti karą.
V. Zelenskis CNN eteryje paklausta apie Rusijos reikalavimus, įskaitant Krymo pripažinimą Rusijos dalimi, dviejų Donbaso „respublikų" (Donecko ir Luhansko) nepriklausomybės pripažinimą ir garantijas, kad Ukraina niekada neįstos į NATO.
Ukrainos prezidentas atsakė, kad yra tokių „kompromisų“, kurių Ukraina negali daryti derybose su Rusijos prezidentu V. Putinu.
„Yra kompromisų, kuriems negalime būti pasirengę kaip nepriklausoma valstybė.
Bet kokie kompromisai, susiję su mūsų teritoriniu vientisumu ir suverenitetu – Ukrainos jau žmonės pasisakė šiuo klausimu: jie pasitiko Rusijos karius ne su gėlių puokštėmis. Jie pasitiko drąsiai, sveikino su ginklais rankose“, – sakė V. Zelenskis.


































































