Vidas Juodsnukis

Nors Lietuvos žemės ūkis gyvena ne pačius blogiausius laikus, tačiau ūkių mažėja, jie stambėja. Iš kitos pusės, galima įvardinti ir koks ūkis mūsų sąlygomis būtų idealus.

Nors Europoje šiemet karščiai naikina pasėlius, mūsų ūkininkams klimatas tinkamas, praneša LNK žinios.

Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vienijamų asociacijų atstovai įspėja, kad smulkūs ir vidutiniai ūkiai toliau nyks, jei 2023–2027 m. Lietuvos žemės ūkio strategijoje bus atsisakyta nuostatos riboti didesnes nei 60 tūkst. eurų išmokas ūkininkams, kaip sausio pradžioje pasiūlė Seimo Kaimo reikalų komite...

Septynios organizacijos raštu kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininką Viktorą Pranckietį, reikšdamos susirūpinimą ir nepritarimą KRK daugumos sausio 5 d. priimtam nutarimui ir reikalauja KRK persvarstyti klausimą dėl tiesioginių išmokų pagrindinės išmokos sumos ribojimo.

Žemės ūkio ministerija pristatę naują strategiją, pagal kurią teks gyventi ir dalinti pinigus kelerius ateinančius metus.

Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovų delegacija: pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, vicepirmininkai Algis Baravykas ir Vytautas Buivydas bei ŽŪR tarybos narys, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis, susitiko su Prezidentu Gitanu Nausėda.

Šilauogės nauja lietuviška uoga, per keletą metų įsispraudusi tarp tokių tradiciškai pelningų uogų kaip braškės ir avietės.

Dar neseniai žvaliai apie plėtrą ir šviesią ateitį kalbėję Lietuvos daržovių augintojai sunerimo – dėl darbo rankų trūkumo kai kurie jau hektarais užarinėja braškes ir svarsto, ar verta toliau užsiimti šia šaka.

Ūkininkai skundžiasi, kad ištuštėjus kaimams tenka mažinti ir gamybą – net didinant algas prisišaukti nuolatinių ir sezoninių darbuotojų vis sunkiau, tačiau žemdirbių ir Užimtumo tarnybos įvardinami siūlomi atlyginimai kardinaliai skiriasi.

Laidoje Delfi Tema su profesionaliu sodininku Tautvydu Gursku kalbėjome apie tai, kaip ir kodėl šiemet keisis uogų kainos ir kas laukia augintojų.

Vidas Juodsnukis, braškes auginantis jau 30 metų, sako, kad šis pavasaris gana keistas. Braškės raudonuoja ir žydi, tačiau nerimą kelia gausus lietus.

Mėgstame girtis savo žemės ūkiu, tačiau skaičiai rodo, kad Europoje esame pakankamai atsilikę.

Žemės ūkio ministerija pristatė ateinančio finansinio laikotarpio tiesioginių išmokų planą ir iš karto kilo diskusijų, kam tai bus naudinga ir iš ko pinigai bus atimti.

Lietuvos žemdirbių atstovai turi pastabų valdžios koridoriuose brandinamiems planams nustatyti lubas iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto gaunamoms tiesioginėms išmokoms ir įvesti progresinį jų apmokestinimą.

Lietuviai, kuriems skiriama vis daugiau ES paramos ir per ateinančius kelerius metus bus išdalinti milijardai, atsisako dešimtmečiais kurtų ūkių, o mūsų perdirbėjai vis daugiau žaliavos įsiveža iš užsienio.

Patirtimi dalinasi Vidas Juodsnukis vienas iš garsiausių Lietuvos braškių augintojų, šiuo verslu užsiimantis keletą dešimtmečių.

Apie braškių augintojų viltis ir apie karantininės rinkos niuansus kalbamės su LR ŽŪR tarybos nariu, Lietuvos šeimos ūkininkų asociacijos vadovu bei Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininku Vidu Juodsnukiu.

Vidas Juodsnukis, Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas, sako, jog maži ir vidutiniai ūkiai nyksta, apie šeimos ūkį vis rečiau kalba net valdžia. Jis įvardina ir vieną pagrindinių mūsų bėdų – ūkininkai nekvalifikuoti, trūksta žinių, mokslas nekuria pridėtinės vertės.

Žemės ūkio ministerija planuoja rengti projektą, pagal kurį turi būti sukurti vadinamieji tipiniai ūkiai. Taip tikimasi palengvinti smulkiems ir vidutiniams ūkininkams gauti paramą ir vystyti savo verslą.

Išgąsdinti aštrėjančių sausrų daržininkai ragina supaprastinti didesnių nei 10 arų ploto kūdrų įrengimo savoje žemėje tvarką, nes šiemet laistymui jie pristigo vandens. Aplinkosaugininkai nemato priežasčių nors kiek atleisti vadžių.