77 straipsnių
Valgyti 12 kartų per dieną, kuo daugiau mėsos patiekalų, maistas turi būti itin riebus ir sotus. Toks lietuvių pasiruošimas Gavėnios pasninkui aprašomas istoriniuose šaltiniuose. Anot paveldo komunikacijos tyrinėtojo, istoriko dr. Rimvydo Laužiko, pasiruošimas buvo tikras iššūkis nepasiturintiems. O...
Visais laikais Kūčių ir Kalėdų šventimui įtakos turėjo žmonių tikėjimas, gyvenamasis etnografinis regionas ir net socialinis sluoksnis. Skirtumai akivaizdūs net ir šiai dienai. Pavyzdžiui, ant liuteronų Kūčių stalo galima rasti mėsos, tačiau tikram katalikui mėsa per šią šventę tikrai nepriimtina. ...
Lietuvoje iki šiol Kūčių ir Kalėdų stalas turi gilias tradicijas, prasmę ir vertę. Prie švenčių stalo susirenka visa šeima, vaišinasi tradiciniais patiekalais, kurie jau nuo senų laikų tapo artimųjų klasika. Nors šiuolaikiniai žmonių gastronominiai įpročiai nestovi vietoje, visgi kai kuriems Kalėdos...
Kuo nusikalto prezidento Gitano Nausėdos kabinete kabantis Vytis? Šią savaitę internautai dalijosi melaginga žinute apie tai, kad Vytis prezidentūroje bei Lietuvos teismuose neteisingas. Be to, socialiniuose tinkluose sklido melagienos apie „lietuvių liaudies“ patiekalą iš gyvulių lytinių organų bei...
Internautai socialiniuose tinkluose suskubo dalintis „lietuvių liaudies“ receptu – mėsiška sriuba, vadinama „bybiene“. Tačiau nei lietuvių maisto istorikai, nei etnologai sako nesutikę tokio patiekalo nei literatūroje, nei natūroje, nors kartu priduria, kad senovės lietuviai valgydavo visas gyvulio ...
Lietuvos kultūros tarybos strateginis finansavimas yra svarbi priemonė kultūros organizacijoms finansuoti. Nuo 2019 m. 3 programose jis skirtas 29 organizacijoms ir 24 tarptautiniams renginiams, kuriems iš viso teko 27 mln. eurų. Nors šis modelis suteikia stabilumo ir skatina kultūros patirčių plėtr...
Ruošdamiesi Kūčių vakarienei skaičiuojame, kad ant stalo nugultų dvylika patiekalų. Vargiai ją įsivaizduojame be silkės, kūčiukų ir kisieliaus. Tačiau silkė per Kūčias ne visada buvo tokia populiari, o ir tiek patiekalų kadaise ne visos šeimos galėjo sau leisti. Prof. Rimvydas Laužikas papasakojo, k...
Artėjančios didžiausios žiemos šventės daugeliui yra neatsiejamos nuo vaišių, ypatingų patiekalų ir gausaus stalo. Dažnai nesutariama, kokios yra mūsų tikrosios tradicijos, kiek stipriai jų laikytis, o kada galima įsileisti naujovių. Apie gastronomines tradicijas, jų pokyčius šiuolaikiniame pasaulyj...
Gruodžio 4-9 dienomis Botsvanoje vyksta 18-oji UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto sesija, kurioje svarstoma, kokios nematerialus kultūros paveldo vertybės papildys UNESCO nematerialaus paveldo sąrašus, įskaitant ir garsiausią jų – Reprezentatyvųj...
Užgavėnės – tai tarsi pirmas žingsnis pavasario link, kai po tamsios žiemos norisi jas švęsti skanaujant gardžius patiekalus. Nors jos mums neatsiejamos nuo pačių įvairiausių blynų, gastronominio paveldo tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas pastebi, kad kadaise jie nebuvo svarbiausias šios šve...
Užgavėnės – tai laikas prieš pasninką. Šios šventės apeigos atspindėdavo šviesos ir tamsos, gėrio ir blogio, pavasario ir žiemos kovas, kurios dažnai buvo inscenizuojamos kautynėmis, karnavalais. Svarbiausia buvo daug linksmintis, laužyti visuomenėje nusistovėjusias taisykles, riebiai valgyti. Įdomu...
Vilniaus svečiai dažnai giria sostinės restoranų kultūrą, žavisi gastronominiu paveldu. Sostinės 700 metų jubiliejus – dar viena proga pasidomėti, kas ant vilniečių stalo garavo tiek prieš septynis amžius, tiek gerokai vėliau. Gastronominio paveldo tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas teigia, ...
Lietuvos kultūros taryba skyrė individualias ir mobilumo stipendijas kultūros ir meno kūrėjams. Iš viso paskirta 371 stipendija, kurių bendra suma siekia daugiau kaip 1,4 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Lietuvos kultūros taryba švenčia dešimties metų veiklos sukaktį. Šia proga svarbu pamatyti jau nuveiktus darbus ir kurti ateities vizijas, aptarti Tarybos veiklos pasiekimus ir ko reikėtų, kad meno patirtys būtų prieinamos visiems Lietuvos gyventojams. Apie tai pranešime žiniasklaidai pasakoja Lietu...
Prie Kūčių stalo kasmet susėda patys artimiausi šeimos nariai, kurie receptais dalijasi iš kartos į kartą. Naujovių į tradicinę vakarienę dažniausiai įneša jaunimas, iš kelionių parsivežantys egzotinių patiekalų idėjų. Kulinarinio paveldo tyrinėtojas, profesorius Rimvydas Laužikas pranešime žiniaskl...
Vilniaus universiteto (VU) profesorius Rimvydas Laužikas tapo pirmuoju lietuviu, paskirtu į UNESCO Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto Vertinimo komisiją. Profesorius sako, kad dėl naujų pareigų jaučia didžiulę atsakomybę.
Lietuvos kultūros tarybos atlikta apklausa rodo, kad regionuose dominuoja projektai etninės kultūros ir tautodailės, muzikos, bibliotekų ir tarpdisciplininio meno srityse. Kaip padidinti kultūrinio gyvenimo įvairovę ir jo kokybę regionuose? Kaip įtraukti skirtingus žmones ne tik būti renginių žiūrov...
Keliautojas bei virtuvės šefas Vytaras Radzevičius jau trečią vasarą iš eilės Merkinės dvarvietėje pratina lietuvius prie įvairių pasaulio tautų maisto. Bet tik dabar jis susidomėjo, ką valgydavo žmonės, gyvenę ant Merkinės piliakalnio, kurio vaizdas atsiveria nuo „Pasaulio puodų“ terasos. Tai išsia...
Druskininkuose sekmadienį surengtas aštuntasis Sūrių festivalis, kuriame savo gaminius pristatė smulkieji sūrininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos. Festivalio pagrindinį prizą pelnė Manto Baršio sukurtas ožkų pieno sūris „Ožka pataluose“.
Joninės – viena didžiausių ir svarbiausių vasaros švenčių, turinti gilias tradicijas ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Lietuvoje šią šventę mielai mini daugelis, nebūtinai tik Jonai ir Janinos. Nuo seno, dar pagonybės laikais vidurvasario šventė buvo vadinama Saulėgrįžos, Rasų švente, Kup...
