Paulius Gritėnas

Koronaviruso plitimas ir augantis žmonių nerimas pakurstė įvairių sąmokslo teorijų gyvybę. Stebint viešąją erdvę atrodo, kad sąmokslo teorijos informaciniame lauke plinta būtent viruso principu.

Paradoksalu, bet beveik visi didieji žmonijos klausimai turi labai paprastą ir vaikiškai naivią formą. Už jų paviršutiniško paprastumo slypi baugi paslapties gelmė. Koronaviruso fone išryškėja du tokie pamatiniai klausimai: „kas man gresia?“ ir „kas bus po to?“.

Kai antradienį į Lietuvą sugrįžę mūsų bendrapiliečiai buvo suvaromi į krūvą ir spontaniškai gabenami į tinkamai neparengtas izoliacijos vietas, kurį laiką tvyrojo tyla. Girdėjosi tik neapykantos balsai, raginantys imtis dar griežtesnių priemonių. Kur staiga pradingo žmogiškumas?

Pirmadienį Lietuva atsibudo naujoje tikrovėje. Visoje šalyje paskelbtas karantinas staiga nubloškė į nepaprastąją padėtį atitinkančią situaciją ne tik atskirus piliečius, bet ir įvairias viešojo ir privataus sektoriaus įstaigas. Kokios bus šios naujosios tikrovės pasekmės?

Tai nebus dar vienas straipsnis apie išbandymus, kurie mūsų laukia artimiausiu metu, nes apie juos parašiau prieš mėnesį ir beveik viskas jau išsipildė arba pildosi šią akimirką. Bauginti skaitytojus buvo prasminga tuomet, kai jie dar buvo įstrigę pavojaus neigimo stadijoje ir nenorėjo pripažinti, k...

Įžvalgūs buvo ne tie, kurie sukaupė savaitės kruopų ar konservų atsargas. Tikrąjį įžvalgumą pademonstravo tie, kurie visą šį laiką kaupė knygas, kurias atėjo laikas pagaliau perskaityti ir permąstyti. Sugrįžti prie didžiųjų pasakojimų.

Lietuvoje įprasta kalbėti apie pilietinį jaunimo ugdymą, patriotiškumo skatinimą, būtinybę atpažinti netikrą informaciją, kritiškai vertinti faktus. Tai kodėl tokia vadinamoji šūdų audra sukyla, kai jaunam žmogui užduodamas kiek rimtesnis filosofinis klausimas?

„Mes čigonai Lietuvos, norim blynų ir kavos.“ Viena populiariausių Užgavėnių šventės skanduočių slepia savyje skausmingą tiesą. Lietuvoje romų tautybės žmonės yra savotiški atstumtieji, kurių istorija ir kultūra yra egzotiška svetimybė. Lietuvos jie tampa tik kvailoje skanduotėje.

Sovietinės nomenklatūros laikus menanti reikalų tvarkymo medžioklėse ir po jų vykstančiose pirtelėse tradicija vis dar gyva. Jos auka tapo niekuo dėta stumbrė ir stumbriukas. Jos auka tampa ir pilietinė visuomenė, nuo kurios slapstomos pavardės ir interesai.

Elito klausimas nuolat sugrįžta į Lietuvos viešąją erdvę. Bet mes taip ir neturime aiškaus atsakymo sau, ar elitas apskritai nebėra tuščia sąvoka? O jei ne, tai ko mes iš jo tikimės ir kas turėtų jį sudaryti?

Lietuvos valstybė šiuos metus tarptautinėje arenoje pradėjo pralaimėdama dvi bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme. Atsakomybę už šiuos pralaimėjimus gali prisiimti tiek teisėsaugos, tiek politikos atstovai. Bet ar tokie pralaimėjimai paskatina padaryti išvadas ir nekartoti klaidų?

Vienas po kito Lietuvoje iškylantys ekologiniai skandalai atskleidžia pamatinį ydingą požiūrį į aplinkos apsaugą. Aplinkos apsaugą užtikrinti turinčios institucijos iš esmės traktuojamos kaip trukdančios leidimų išdavimo tarnybos.

„Aš nebūsiu šunsnukis, jeigu ir tu nebūsi“, – taip apie politikų bendravimo normas sakė vienas JAV senatorius politikos mokslininko Donaldo Matthewso tyrime, publikuotame dar 1960 metais.

Jei ieškotume nerimo ženklų XXI amžiuje, vienas ryškiausių būtų nuosaikumo nykimas. Nuosaiki pozicija labai dažnai tapatinama su jokios pozicijos neturėjimu.

Antrojoje „Esminių dalykų“ laidoje Paulius Gritėnas ir Viktoras Bachmetjevas apibendrina 2019-uosius metus politikoje, kultūroje ir socialiniame gyvenime. Jų taikinyje – prezidentės Dalios Grybauskaitės palikimas. Kokia prezidentė buvo D. Grybauskaitė, kokius jos sprendimus galime kritikuoti, o kuri...

Antrojoje „Esminių dalykų“ laidoje Paulius Gritėnas ir Viktoras Bachmetjevas apibendrina 2019-uosius metus politikoje, kultūroje ir socialiniame gyvenime. Jų taikinyje – prezidentės Dalios Grybauskaitės palikimas. Kokia prezidentė buvo D. Grybauskaitė, kokius jos sprendimus galime kritikuoti, o kuri...

Artėjant Naujųjų metų ribai įprasta permąstyti prabėgusį laiką, pasidaryti išvadas ir skelbti pasižadėjimus. Pabandysiu padėti jums, paviešindamas patarimus, kuriuos ketinu pritaikyti ir sau.

Lietuvos viešojoje erdvėje netrūksta diskusijų, pasisakymų ir nuomonių įvairiausiais klausimais. Bet informacijos takumo ir skubėjimo amžiuje esminiai dalykai dažnai lieka nepaliesti.

Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas – du visuomenės kritikai ir nuolatiniai viešosios diskusijos dalyviai, turintys aštrias nuomones svarbiausiais klausimais. Juos dažnai skiria požiūriai, bet vienija pagarba filosofijai ir intelektui.

Dar ne taip seniai, Lietuvos valstybingumo atkūrimo pradžioje žmogaus teisių klausimai buvo pamatinė politikos tema.