Paulius Gritėnas

Modernią demokratinę sistemą oficialiai sudaro trys atskirtos valdžios: įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisėsauga. Neoficialiai prie jų prijungiama ir ketvirtoji – žiniasklaida. Ar mes pakankamai įvertiname ketvirtosios valdžios svarbą?

Savaitės pradžioje Lietuvą su oficialiu vizitu aplankęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sužavėjo ne tik gerbėjus, bet ir dalį skeptikų. Kokia didžioji Macrono paslaptis?

Keista tai rašyti trisdešimtaisiais nepriklausomybės metais, bet mes turime problemų su žodžio laisve. Čia nėra nei dramos, nei tragedijos. Tik tyli sąvokos ir ją paremiančių vertybių erozija, paskatinama neatsakingų sprendimų.

Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų, skelbia „Idėja Lietuvai“ projektas. Privalome sugrąžinti mokytojo autoritetą, debatuose atitaria dalis politikų. Kodėl mokytojas Lietuvoje atrodo praradęs autoritetą ir ar teisingais būdais tai bandome keisti?

Vienas dažniausių politikais pasipiktinusių rinkėjų skundų: visi jie vienodi! Kiek tiesos slypi už šio kaltinimo? Ką ši garsiai deklaruojama vienodumo nuojauta pasako apie mūsų politinę tikrovę?

Neišvengiamai artėjant Seimo rinkimų dienai, viešąją erdvę dar labiau pripildo politinė retorika, politinės temos, politiniai problemų sprendimo būdai ar tiesiog politinės intrigos ir skandalai. Ar teisūs mes projektuodami savo viltis apie kitokią tikrovę į politiką?

Valdžios kova su alkoholio vartojimo mastais buvo viena pagrindinių šios kadencijos istorijų. Naujausi tyrimai parodė, kad draudimų ir ribojimo politika nepasiekia savo tikslo. Kodėl?

Liepos 15-ąją Lietuvos ir Lenkijos vadovai kartu paminėjo 610-ąsias Žalgirio mūšio metines. Nepaisant kasmetinio atminimo ženklų, Žalgirio pamokos mūsų visuomenėje neatrodo iš naujo permąstomos ir aktualizuojamos.

Influenceris arba nuomonės formuotojas – vis labiau viešojoje erdvėje įsitvirtinantis terminas ir figūra. Bet ką mes turime galvoje sakydami influenceris ir kokios gali būti influencerių kultūros plitimo pasekmės?

Išprovokuoti diskusiją apie lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino temas nebuvo sunku – jau tapo įprasta, kad jos pačios iš savęs tampa pokalbių ašimi. Šiemet mokyklą bebaigiantys moksleiviai juokavo, kad atsivertę užduotis taip ir liko nesupratę – pokštas tai ar patyčios. O „Delfi“ šįsyk k...

Pradėsiu nuo skandalingos tezės. Valstybiniai brandos egzaminai turėtų būti sunkesni. Juose turėtų būti tikrinamas ne gebėjimas atkartoti svetimus samprotavimus, o gebėjimas savarankiškai argumentuoti ir mąstyti.

Apie kritinį mąstymą kalbama daug. Jo pilna įvairiose ugdymo ir visuomenės atsparumo strategijose. Bet ar yra jam vietos tikrovėje? Ar viešoji erdvė dar suteikia galimybę plėtotis kritinei minčiai?

Pirmajame savo metiniame pranešime Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda pastebėjo, kad mes visi turėtume prisiimti atsakomybę už politinę kultūrą, kuri šiuo metu įsigalėjusi valstybėje. Kodėl atrodo, kad atsidūrėme dugne?

Praėjusio penktadienio eitynės prieš rasizmą Vilniuje įrodė, kad didelė dalis žmonių gyvena skirtingose erdvėse. Šios erdvės nėra konkrečiai apibrėžtos teritorijos. Net ne informaciniai burbulai. Tai – skirtingos mąstymo erdvės.

Politiniame gyvenime ir viešojoje erdvėje įsivyravo apibrėžimas per priešiškumą . Pasakyk man, kas yra tavo priešai, ir aš pasakysiu, ar gali būti mano draugu.

Patyčios tapo viena iš tų problemų, apie kurią daug kalbama, tačiau progresą įžvelgti sunku. Kodėl nepadeda nuolatinis aktualizavimas ir įvairios socialinės kampanijos? Kodėl patyčių problema mus išskiria iš kitų Europos valstybių?

Svarbiausias iš pandemijos besikapstančio pasaulio klausimų: kaip mus pakeis koronavirusas? Kai kurie pirštu baksnoja į kasdienybe tampančias saugumo priemones, kiti – į nekintančius žmogiškojo elgesio aspektus.

Gegužės 8-oji ir gegužės 9-oji. Dvi simbolinės dienos, kasmet išryškinančios iki šiol neįveiktą skirtį Europos istorinėje atmintyje. Skirtį, kuri daro sunkiai išmatuojamą įtaką dabarties ir darys ateities politikai.

Pripažinkime, kad gegužės 1-ąją minima Tarptautinė darbo diena yra viena iš mažiausiai entuziazmo visuomenėje sukeliančių švenčių. Kas nutiko? Ar savo prasmę prarado pati diena? O gal prasmės stoka ištiko darbą?

Karantiną ir jo pabaigos laukimą nuolat lydi klausimas: kada galėsime atsipalaiduoti ir grįžti į ramybės būseną? Bet plačiau pažvelgus į pasaulio situaciją akivaizdu, kad koronavirusas yra tik viena globalios krizės apraiška plačiame kriziniame kontekste. Krizė didžiojoje krizėje.