okupacija

Lietuva, svajodama apie nepriklausomyb ės atkūrimą, traukė sunkų okupacij os jungą, o rudenį, kaip visad, kildavo nesusipratimų su privalomaisiais žemės ūkio produktų pristatymais, pasakojama LRT RADIJO laidoje „ Nepriklausomybės dienoraštis “.

Gruodžio 2-3 dienomis vyksiančiame populiariosios kultūros renginyje „Comic Con Baltics“ bus pristatytas režisieriaus Audriaus Juzėno kuriamas filmas „Pelėdų kalnas“.

Klaipėdos rajono politikams teks apsispręsti, ar Gargžduose gali likti sovietų armijai dedikuotas Pergalės parkas ir jį žymintis paminklinis akmuo, rašo „Lietuvos žinios“.

Antradienį minint Gedulo ir vilties dieną Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymi, kad Lietuva visada jaus, kiek daug iš jos buvo atimta masinių trėmimų metu prieš 75-erius metus ir kokie nepalaužiami turime būti saugant Tėvynę.

Gerai žinoma, kad psichinės traumos išgydymui svarbus jos aplinkybių bei sukelto skausmo iškalbėjimas ir išgedėjimas. Tada sugrįžta ramybė. Tačiau terorą patyrusiai mūsų tautai gedėti buvo uždrausta. Vadinasi, vargu ar galime tikėtis dvasinės sveikatos.

„Nieko keista, kad kai kurie žmonės fiziškai ir dvasiškai palūžo, nors didžioji tų kovotojų dalis liko ištikima tautos laisvės kovos priesakams. Todėl prisiekiau sau: rinkti ir užrašyti kuo daugiau tų žmonių prisiminimų ir juos paskelbti, kad ateinančios kartos sužinotų mūsų laisvės kainą. Taip pat ...

Baltijos šalių užpuolimo atveju Švedija būtų linkusi ginti Lietuvą. Tokio požiūrio laikosi švedų ekspertai, tačiau kartu pripažįsta - du šimtmečius neutralitetą saugojusi šalis kariniu požiūriu tokia nusilpusi, kad švedai abejoja net savo pačių apginamumu. Todėl Stokholmui esą yra vienintelis, tiek ...

Lietuvoje yra apie 30 šventų paveikslų, kurie žmonių vadinami stebuklingais. Maldos ir prašymai prie jų išgydė vėžį, iš mirties prikėlė vaiką ir išpildė kitus žmonių prašymus.

Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų kariai atkuria ir tęsia pokaryje vykusio Lietuvos partizaninio judėjimo tradicijas.

Lietuvos partizanai, patirdami vis didesnių nuostolių prieš gausias sovietų vidaus kariuomenės ir saugumo pajėgas, nuo 1945-ųjų pabaigos privalėjo keisti kovos taktiką: veikti nedideliais būriais, slapstytis miškuose ar sodybose.

Pokario Lietuvoje partizanų taikiniais tapdavo sovietų valdžios ir saugumo pajėgų atstovai. Visgi kiekvieną partizanų operaciją, net ir puikiai suplanuotą, lydėjo didžiuliai pavojai, grėsmė būti susektam, išaiškintam ar tiesiog fiziškai sunaikintam.

Prieš 70-mt metų prasidėjus sovietų okupacijai atsivertė vienas tragiškiausių ir kruviniausių lietuvių tautos istorijos puslapių. Tai laikotarpis, kurį galima įvardinti kaip karą po karo.

DELFI TV parengtas dokumentikos ciklas „Karas po karo“ - tai keturių dalių pasakojimas apie 1944 metais okupuotoje Lietuvoje prasidėjusį ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą, jo raidą, partizanų kovos taktiką bei jų tradicijų tęsėjus - Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgas.

Antroji Sovietų Sąjungos okupacija 1944 m. Lietuvai reiškė pakartotines masines gyventojų deportacijas, kruvinas kovas už šalies nepriklausomybę bei sovietizacijos pradžią.

Pirmadienį Seimo rūmuose planuojama paskelbti apie Sovietinės okupacijos tyrimo asociacijos (S.O.T.A.) įsteigimą. Kartu įvyks įsteigtos asociacijos visuotinis susirinkimas.

Trečiadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime Teisingumo ministerijai pavesta įvertinti galimybes nukentėjusiems nuo SSRS okupacijos asmenims teikti individualius ieškinius. Ministerija taip pat įpareigota pateikti pasiūlymus dėl nemokamos teisinės pagalbos teikimo šiems asmenims mechanizmo sukūrimo.

Daugiau nei pusė apklaustų Lietuvos gyventojų teigia, jog šalies vadovybė turėtų reikalauti iš Rusijos atlyginti okupacijos metu padarytą žalą.

Garsus Rusijos TV žurnalistas, laidų vedėjas Vladimiras Pozneris pareiškė, jog Rusija pasielgtų išmintingiau, jei pripažintų Baltijos šalių okupaciją klaida, informuoja DELFI.ee. „Apskritai, norint normalizuoti santykius, iniciatyvą turėtų parodyti Rusija“, – įsitikinęs V. Pozneris.

Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį.