Kaip parodė BNS užsakymu atliktos apklausos rezultatai, į klausimą, ar Lietuva turėtų, ar neturėtų reikalauti atlyginti okupacijos žalą, teigiamai atsakė 54 proc. respondentų.
41 proc. apklausos dalyvių į minėtą klausimą atsakė neigiamai, o 5 proc. neturėjo nuomonės arba neatsakė.
Beveik visose amžiaus, išsilavinimo ir pajamų grupėse manančių, kad reikėtų laikytis reikalavimo Rusijai dėl okupacijos žalos atlyginimo buvo daugiau nei sakančių, kad to daryti nereikėtų.
Teigiančių, kad nereikėtų reikalauti žalos atlyginimo daugiau buvo miestuose, kurių gyventojų skaičius siekia nuo 30 iki 180 tūkst.: 56,1 proc. prieš 35,3 proc. apklaustųjų.
Po lygiai manančių, kad reiktų siekti okupacijos žalos atlyginimo (47,7 proc.) ir nepalaikančių tokio reikalavimo (47,6 proc.) buvo tarp gyventojų, kurių amžius siekia nuo 55 iki 64 metų.
Apklausą gegužės 30 - birželio 10 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė RAIT. Tyrimo apklausta 1012 Lietuvos gyventojų, kurių amžius siekia nuo 15 iki 74 metų.
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis neseniai teigė, kad jis per savo kadenciją okupacijos žalos atlyginimo klausimą Rusijos pusėje yra kėlęs šešis kartus, ir visus kartus buvo atsakyta negatyviai. Tačiau Užsienio reikalų ministerijos vadovas išreiškė viltį, kad ateis metas, kai Rusija atsiprašys ir baigs okupacijos neigimą.
Vyriausybė neseniai sudarė komisiją, kuri turėtų parengti veiksmų planą ir derybines nuostatas dėl sovietų okupacijos žalos atlyginimo.
Sovietų Sąjunga Lietuvą okupavo 1940 metais, po ultimatumo pasiųsdama į šalį per 150 tūkst. Raudonosios armijos karių. 1941-1944 metais Lietuva buvo okupuota nacių Vokietijos, po to prasidėjo antroji sovietų okupacija, trukusi iki 1990 metų.
Prasidėjus sovietų okupacijai, 1940-1952 metais į lagerius ir tremtį buvo išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų, žuvo per 20 tūkst. rezistentų ir jų rėmėjų. Karas fronte nusinešė 25 tūkst. Lietuvos gyventojų gyvybių, apie 444 tūkst. repatrijavo ar pasitraukė iš šalies.