Spalio 28-ą 21 val. 01.48 min. prasidės dalinis Mėnulio užtemimas, jo maksimumas – 23 val. 14.05 min., o baigsis jis spalio 29-tą 01 valandą 26.25 min.
Mėnulis
661 straipsnių
Mėnulis – palydovas ir vienintelis Žemės gamtinis palydovas. Tarp mėnulio ir žemės yra 1,3 šviesos minutės. Palydovas yra antras pagal šviesumą kosminis kūnas matomas iš žemės.
Plika akimi šviesiame mėnulio skritulyje matomas tamsios dėmės ir lygios žemės sritys – jos vadinamos jūromis. Šviesios sritys yra aukštumos ir vadinamos žemynais. Šie pavadinimai sąlygiški, nes mėnulio paviršiuje nėra didelio kiekio vandens.
Tiek jūrose, tiek žemynuose yra daug kraterių. Matomoje mėnulio pusėje lygumų yra daugiau negu nematomoje.
Vienas iš Kaune besikuriančios galerijos po atviru dangumi „No-Fly Zone“ gyvosios tapybos darbų lapkričio 16 d. NASA erdvėlaiviu „Space X Falcon 9“ bus išskraidintas į Mėnulį – pirmąjį meno muziejų galaktikoje „Lunaprise“. Scotto Hattoxo (JAV) Lietuvoje sukurtas kūrinys kartu su kitais jo darbais pa...
NASA palydovas „Deep Space Climate Observatory“ (DSCOVR) užfiksavo stulbinamą reginį – žiedinį Saulės užtemimą iš kosmoso.
Milijonai žmonių pasaulyje savaigalį (spalio 14 dieną), galėjo stebėti žiedinį Saulės užtemimą, dar vadinamą „ugnies žiedu“.
Kosminiai zondai, ar jie skristų į Mėnulį, ar į Plutoną, kol kas dalinai valdomi iš Žemės. Aišku, niekas jų nevairuoja su pulteliu – tai būtų fiziškai neįmanoma – tačiau zondų padėtis nuolat sekama naudojantis NASA Giliojo kosmoso tinklu.
Spalio 10 dieną pro Žemę 166 tūkst. km atstumu praskriejo maždaug 14 metrų skersmens asteroidas.
Milijonai žmonių pasaulyje spalio 14 dieną, šeštadienį, galės stebėti žiedinį Saulės užtemimą, dar vadinamą „ugnies žiedu“. Šis reiškinys bus matomas Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, praneša BBC.
Naktį iš rugsėjo 28-osios į 29-ąją dangų virš Žemės nušvies įspūdinga pilnatis, dar vadinama supermėnuliu. Šis reiškinys bus matomas ir Lietuvoje.
Rugpjūčio mėnesį Indija tapo pirmąja šalimi į Mėnulio Pietų ašigalį nuskraidinusia kosminį zondą.
Mėnulis, palyginus su Žeme, yra seismiškai labai ramus – tektoninių plokščių ir ugnikalnių nebuvimas bei sustingusi mantija reiškia, kad palydovo paviršius beveik visiškai stabilus. Bet ne absoliučiai.
Prieš kelias savaites Mėnulio paviršių sėkmingai pasiekė Indijos kosminės misijos „Chandrayaan-3“ nusileidimo modulis ir roveris. Nuo to momento Indija tapo ketvirtąja šalimi, sėkmingai nusileidusia Mėnulyje, ir pirmąja, nusileidusia netoli pietų ašigalio.
Rugpjūčio 23 dieną Indija tapo ketvirtąja šalimi, sėkmingai nusileidusia Mėnulyje, ir pirmąja, kuriai tai pavyko padaryti netoli Mėnulio Pietų ašigalio.
NASA zondas aptiko vietą Mėnulyje, kur rėžėsi Rusijos erdvėlaivis „Luna-25“: štai kas liko po smūgio (10)
Rugpjūčio 19 dieną Rusijos erdvėlaivis „Luna-25“ dėl įvykusių techninių nesklandumų rėžėsi į Mėnulį. Netrukus NASA aptiko vietą, kurioje po smūgio Mėnulio paviršiuje atsirado krateris.
Praėjusią savaitę Mėnulio paviršių sėkmingai pasiekė Indijos kosminės misijos „Chandrayaan-3“ nusileidimo modulis ir roveris. Nuo to momento Indija tapo ketvirtąja valstybe, sėkmingai nusileidusia Mėnulyje, ir pirmąja, nusileidusia netoli Žemės palydovo Pietų ašigalio.
Rugpjūčio 30-osios vakare dangų virš mūsų planetos nutvieskė taip vadinamas supermėnulis. Tai buvo didžiausia ir ryškiausia 2023 metų pilnatis.
Žemę iš Mėnulio pasiekė pirmieji Indijos mėnuleigio surinkti duomenys: aptiko tai, ko iki šiol nebuvo radę (1)
Praėjusią savaitę Mėnulyje sėkmingai nusileidęs Indijos erdvėlaivis „Chandrayaan-3“ atliko pirmuosius mokslinius Mėnulio pietų ašigalio stebėjimus.
Artėjantį savaitgalį Indija planuoja paleisti pirmąjį šalies istorijoje Saulės zondą „Aditya-L1. Planuojama, kad Saulės tyrimų observatorija „Aditya-L1“ pakils rugsėjo 2 dieną, šeštadienį, 11 val. 50 min. vietos laiku (9 val. 20 min. Lietuvos laiku), pranešė Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO...
Rugpjūčio 30-ąją nakties dangų nutvieks taip vadinamas supermėnulis. Tai bus didžiausia ir ryškiausia 2023 metų pilnatis. Šis reiškinys – tai prie Žemės labiausiai priartėjęs pilnaties fazės Mėnulis.
Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ sekmadienį pranešė, jog erdvėlaivis „Luna-25“ sudužo atsitrenkęs į Mėnulio paviršių. Problemos prasidėjo dar šeštadienį – nutrūko ryšys su aparatu. „Luna-25“ turėjo nusileisti Mėnulio pietiniame ašigalyje ir atlikti mokslinius tyrimus. Kas lėmė, kad erdvėlaivis s...
Kodėl didžiosios pasaulio šalys vėl veržiasi į Mėnulį ir kas lėmė rusų fiasko kosmoso lenktynėse (2)
Du skirtingai pasibaigę Rusijos ir Indijos bandymai per trumpesnį nei savaitės laikotarpį Mėnulio paviršiuje nutupdyti kosminius aparatus priminė Šaltojo karo metų įvykius, kai kosmoso lenktynėse viena kitą pranokti bandė dvi didžiausios to meto konkurentės – SSRS ir JAV. Kas iš tikrųjų atsitiko?
