Marsas

NASA kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) itin aukštos raiškos kamera užfiksavo stulbinamos formos darinius Marso paviršiuje. Anot mokslininkų, tai – smėlio kopos, kurios Raudonojoje planetoje būna įvairių formų ir dydžių, tačiau kone idealiaus apskritimo formos – itin retas reiškinys.

Kinijos marsaeigis „Zhurong“ nepajudėjo iš paskutinės sustojimo vietos nuo praėjusio rudens. Tai patvirtino naujos NASA kosminio zondo nuotraukos. Tikėtina, kad Kinijos marsaeigis susidūrė su didelėmis techninėmis problemomis arba jo veikimo ir misijos laikas pasibaigė.

Marsaeigis „Curiosity“, tyrinėjantis Raudonosios planetos paviršių ir ieškantis buvusios ar esamos gyvybės įrodymų, aptiko kai ką netikėto. Tai – meteoritas, kuris, kaip įvardijo NASA, yra retas radinys tokių misijų metu.

Virš Marso skriejantis NASA kosminis zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ pastebėjo ir įamžino stulbinamą sutapimą – Raudonosios planetos paviršiuje dėl atsitiktinio kraterių išsidėstymo ir reljefo ypatybių susiformavo į meškučio snukį panašus reginys.

Į Marsą per pusantro mėnesio? Šiandieninės tyrimų misijos į Marsą skrenda 6-9 mėnesius; taip daroma taupant kurą, o kartu ir galimą gabenti naudingo krovinio masę.

Kaip prieš 11 metų Maroke nukrito meteoritas iš Marso, mokslininkai ėmėsi jo tyrinėjimų. Pagal radimo vietovę Tissintu pavadintas meteoritas yra vienas iš vos penkių Marso meteoritų, kurių nukritimas į Žemę buvo užfiksuotas.

NASA marsaeigis „Perseverance“ Raudonojoje planetoje užfiksavo žavingą reginį – savo mažąjį bičiulį robotą sraigtasparnį „Ingenuity“. Ši porelė Marse dirba išvien ir čia ieško buvusios ar bent esamos gyvybės ženklų.

Vėjo jėgainės Marse? Kokie energijos šaltiniai aptarnaus žmonių tyrimų bazes ir pirmąsias kolonijas Marse? Šiandieninės Marso misijos remiasi branduoline arba Saulės energija, bet jos abi turi trūkumų.

Gruodžio pabaigoje mokslo pasaulis sulaukė dviejų naujienų apie Marso paviršiaus tyrimus. Viena iš jų gera, kita – nelabai.

Prieš porą dešimtmečių dauguma mokslininkų galvojo, kad Marsas visiškai geologiškai neaktyvus. Visgi pastaruoju metu randama vis daugiau įrodymų, jog Raudonosios planetos gelmės dar palyginus neseniai buvo aktyvios, o gal tokios yra ir dabar.

Naujame antradienį paskelbtame tyrime teigiama, kad Marse pirmą kartą buvo užfiksuotas dulkių viesulo garsas, kai sūkurys praskriejo virš NASA marsaeigio „Perseverance“.

Jaunystėje Marse buvo daug vandens; gali būti, kad netgi visą planetą kurį laiką dengė vandenynas. Tačiau iš kur atsirado šis vanduo?

Naujausi NASA marsaeigio „Perseverance“ surinkti duomenys mokslininkams suteikė itin patikimos informacijos apie Jezero kraterį – jame aptiktos organinių medžiagų molekulės.

NASA marsaeigis „Curiosity“ nepaliauja stebinęs Žemės gyventojų – šis ratuotas robotas, tyrinėjantis Marsą ir ieškantis gyvybės įrodymų, šį kartą įamžino... antį. Akmeninę, žinoma. Tiksliau, į antį panašų uolienos gabalą, kurio forma, dėl žmonėms būdingos savybės, vadinamos pareidolija, mums primena...

Praėjusių metų antroje pusėje į Marsą nukrito bent du meteoroidai, išmušę daugiau nei 130 metrų skersmens kraterius ir sukėlę didžiausius registruotus drebėjimus planetoje. Tokią išvadą mokslininkai padarė apjungę „InSight“ zondo duomenis apie vibracijas su Marso paviršiaus nuotraukomis.

Tolimoje praeityje Marse buvo skysto vandens ir galimai buvo tinkamos sąlygos gyvybei formuotis. Kaip anksti jos susidarė? Naujame tyrime teigiama, kad tai galėjo nutikti per pirmuosius kelis šimtus milijonų metų, kol Žemę dar dengė magmos okeanas.

Į kompiuterinius modelius įtraukti duomenys rodo, kad Raudonojoje planetoje mikroskopinės gyvybės formos galėjo klestėti ir palikti savo egzistavimo įrodymų.

Sociologė, dr. Inga Popovaitė turėjo unikalią galimybę porą savaičių pagyventi Jutoje įsikuriame tyrimų centre, kuriame galima patirti, ką reiškia gyvenimas Marse. Savo patirties metu lietuvė tyrė, kaip keičiasi žmonių gyvenimas mažoje grupėje, ribotoje erdvėje su menkomis judėjimo galimybėmis.

Marse tyrimus atliekantis NASA kosminis sraigtasparnis „Ingenuity“, dirbantis kartu su marsaeigiu „Perseverance“, aptiko ant vienos iš savo kojų prikibusį neįprastą pailgą objektą.

Praeityje Marse buvo daug vandens – ežerai, upės ir vandenynai, lijo lietūs.