Kaip atsirado Mėnulis, daugmaž žinome: į jauną Žemę trenkėsi maždaug Marso dydžio kūnas Tėja, o susidūrimo metu išmesta medžiaga suformavo palydovą. Kada tiksliai tai įvyko, pasakyti sunkiau. Keli analizės metodai duoda skirtingus rezultatus.
Marsas
481 straipsnių
Marsas (sen. lietuvių pavadinimas Žiezdrė) – ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės (tarp Žemės ir Jupiterio) ir septinta pagal dydį Saulės sistemos planeta.
Jauname Marse buvo daug vandens – jūros, upės, ežerai ir visas apytakos ratas. Prieš maždaug pusketvirto milijardo metų planeta išdžiūvo: retėjant atmosferai, vanduo arba išgaravo, arba sustingo į ledą.
Milžiniška bendrovės „SpaceX“ sukurta raketa „Starship“ trečiojo nepilotuojamo bandomojo skrydžio metu ketvirtadienį sėkmingai pakilo į atmosferą, tačiau grįždama į Žemę sudužo, pranešė bendrovė.
Jauname Marse aplinkos sąlygos buvo, atrodytų, gana draugiškos gyvybei: atmosfera, vanduo, net ir temperatūra tinkama. Tačiau ar galėjo ten susiformuoti sudėtingos molekulės? Naujame tyrime pristatoma viena galimybė: formaldehido formavimasis Marso vandenynuose.
XIX amžiaus pradžia astronomams pažymėta įdomiu atradimu – nauja planeta Saulės sistemoje. Vos du dešimtmečiai buvo prabėgę nuo tada, kai prie penkių plika akimi matomų planetų dangaus skliaute prisijungė šeštoji – Uranas, taip papildydama Saulės sistemą iki septynių žinomų planetų (įskaitant Žemę).
NASA sraigtasparnis „Ingenuity“ savo 72-ąjį skrydį baigė grubiu avariniu nusileidimu. Praradęs ryšį su marsaeigiu „Perseverance“ sraigtasparnis krito iš maždaug 3 metrų aukščio nuo Marso paviršiaus.
NASA Marso sraigtasparnis „Ingenuity“ nebegali skristi, ketvirtadienį pranešė JAV kosmoso agentūra.
Kai po poros metų žmonės sugrįš į Mėnulį, jie ten turėtų pasilikti. NASA ketina įkurti ilgalaikę tyrimų stotį, kurioje nuolat keistųsi įgula, panašiai kaip dabar Tarptautinėje kosminėje stotyje ar bazėse Antarktidoje.
Socialiniuose tinkluose plinta melaginga informacija apie klimato kaitą ir procesus kitose Saulės sistemos planetose.
Nežemiškos gyvybės paieškose – svarbus mokslininkų atradimas: aptikta savybė, kuri parodo biomasės požymius ir vandens telkinius (2)
Trys uolinės planetos Saulės sistemoje, turinčios atmosferą, labai skiriasi viena nuo kitos. Marso atmosfera plona, Žemės, Veneros labai stora. Skiriasi ir jų temperatūros. Bet vienu aspektu Marsas ir Venera labai panašūs, o Žemė išsiskiria.
NASA zondas Lucy, jau dvejus metus skriejantis Jupiterio orbitos link, praeitą savaitę praskrido pro asteroidą Dinkinešę.
Žemėje aptikti pusketvirto šimto meteoritų, kurių kilmė – Marso uolienos. Kadaise išmuštos iš Raudonosios planetos, jos milijonus metų skrajojo kosmose, kol galiausiai pasiekė Žemę. Maždaug trys ketvirčiai šių meteoritų klasifikuojami kaip šergotitai (pavadinti pagal pirmąjį šio tipo meteoritą, nukr...
NASA zondas InSight, veikęs iki praeitų metų pabaigos, suteikė gausybę informacijos apie Raudonosios planetos gelmes. Jis matavo seismines bangas, kurios sklinda planetos pluta, mantija ir branduoliu. Skirtingos bangos nevienodai elgiasi ties struktūros pokyčių vietomis – pavyzdžiui ten, kur kieta u...
Pernai gegužę NASA zondas InSight užfiksavo 4,7 balo Marso drebėjimą. Virpesiai tęsėsi apie šešias valandas. Žemėje toks drebėjimas nebūtų nieko įspūdingo – pajustume, tačiau rimtos žalos nepridarytų. Bet Marse tai buvo stipriausias kada nors užfiksuotas drebėjimas. Raudonoji planeta neturi tektonin...
Tik susiformavęs Marsas buvo gana panašus į Žemę. Atmosferos temperatūra ir slėgis galėjo tikti gyvybei susiformuoti; bent jau skysto vandens ten buvo gausu. Per maždaug milijardą metų situacija pasikeitė: Marso paviršius atšalo ir išdžiuvo.
Marsas turi atmosferą, nors ir gerokai retesnę, nei Žemė. Pučiantys vėjai yra pagrindinis veiksnys, šiuo metu keičiantis Marso paviršių, nes planeta neturi tektoninių plokščių ir (greičiausiai) skysto vandens bei gyvybės.
Marsaeigis „Perseverance“ užfiksavo neįprastai didelį Marso viesulą. NASA mokslininkai teigia, kad šis darinys gali būti daugiau nei kilometro aukščio.
Astronautų organizme – kardinalūs pokyčiai: kaulai kosmose nyksta 12 kartų sparčiau nei Žemėje, bet kaip juos atstatyti? (1)
Buvimas kosmose, mikrogravitacijos sąlygomis, turi įvairų, daugiausiai neigiamą, poveikį žmogaus organizmui. Vienas iš efektų yra kaulų atrofija, apie 12 kartų spartesnė, nei Žemėje.
Rugsėjo 8 dieną marsaeigis Perseverance Raudonojoje planetoje užfiksavo unikalios išvaizdos akmenis, kurie iš pažiūros primena pusiau perpjautą avokadą.
Šiuo metu kaip ir nėra abejonių, kad Marsas bus antroji planeta, kurioje žengs žmogaus koja. Ne vieną dešimtmetį kalbama apie žmonių skrydį į Raudonąją planetą, po truputį vystomi ir planai.
