Tai, kas šias dvi savaites vyksta Lietuvos politikos padangėje, labiau primena ne ginčus dėl ambicingos politikos, bet ambicijų politikos siautėjimą. Mažareikšmės rietenos ir intrigos užstoja komplikuotus valstybės ateities klausimus.
Lietuvos užsienio politika
169 straipsnių
Užsienio politika yra politinių tikslų rinkinys, kuriuo siekiama apibrėžti kaip konkreti valstybė sąveikaus su kitomis pasaulio šalimis. Užsienio politika paprastai skirta apginti šalies nacionalinius interesus, nacionalinį saugumą, įgyvendinti ideologinius tikslus bei užtikrinti ekonominį klestėjimą. Užsienio politika gali būti įgyvendinama taikiomis priemonėmis – diplomatija, taikiu bendradarbiavimu, taip pat agresyviais veiksmais, karu ir išnaudojimu. XX a. užsienio politikos reikšmė ypač padidėjo, nes praktiškai kiekviena šalis gali sąveikauti su kitomis vienokia ar kitokia diplomatine forma.
Pastaruoju metu nemažai pagyrų iš skirtingų apžvalgininkų sulaukia ,,vertybinė“ Lietuvos užsienio politika, o ypač jos kuriama konfliktinė situacija su Kinija ( Kinijos Liaudies Respublika) ir Taivanu (Kinijos Respublika).
Lietuvos užsienio politika yra kaip niekada veikli. Lietuvos vardas kaip niekada linksniuojamas kalbant apie principingus sprendimus demokratijos ir žmogaus teisių gynimo srityje. Bet ar esame pasirengę užimti aktyvią poziciją kolizijoje dviem frontais?
Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pati aktyviai ieškojo kelių, kaip tęsti darbą su Baltarusijos trąšų milžine „Belaruskalij“. „Sienos“ turimi duomenys rodo, kad LTG vadovybė ėmėsi iniciatyvos ir ieškojo būdų, kaip tęsti finansinius santykius su „Belaruskalij“ po JAV sankcijų ...
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako esantis pasiryžęs trauktis iš pareigų dėl reputacinės žalos valstybei po to, kai paaiškėjo, kad „ Belaruskalij “ trąšos toliau keliauja pro Lietuvą, nors JAV sankcijos įmonei jau įsigaliojo. G. Landsbergio teigimu, jis laukia premjerės atsakymo.
Pavilionis į Prezidentūrą siųstų raštų su URK nariais nederino: norėjau pasiaiškinti uždaroje aplinkoje (43)
Prezidentūra pranešė, jog kreipėsi į Seimo etikos sargus dėl Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovo Žygimanto Pavilionio veiksmų. Pats politikas neslepia esantis nustebęs, kad prezidentūra viešai išplatino tokį pranešimą, nes, pasak jo, siekė tik gauti atsakymus į svarbius klausimus. Prezidentūrai s...
Skandalingi Pavilionio žodžiai ar prorusiški Skaisgirytės ryšiai: kodėl Prezidentūra nutarė imtis kraštutinių priemonių (136)
Panašu, kad konfliktas tarp Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio ir prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio reikalų klausimais Astos Skaisgirytės keliasi į naują lygį. Prezidentūra skelbia abejojanti, ar Ž. Pavilionis savo elgesiu nesulaužė Seimo nario priesaikos, o pa...
Diskusijoje „Kodėl „vertybinė užsienio politika“ primena chaosą?“ socdemai kvestionuoja šiandienos Lietuvos užsienio politiką Rytų partnerystės kontekste. Keista diskusija, kurioje politologai L. Gudžinskas, K. Girnius ir istorikas A. Kasparavičius neįžvelgia esminio abipusės naudos kriterijaus, kur...
Lietuvoje reikėtų atlikti vykdomos užsienio politikos auditą, kad būtų įvertinta, kokios priemonės pasiteisina, o kokios – ne, sako Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius.
Šiuo metu viena po kitos kylančios Lietuvos užsienio politikos įtampos – tai ne tik išorės spaudimo, bet ir mūsų pačių neatliktų darbų ir klaidingos laikysenos padiktuotas rezultatas.
Paaiškino, kaip priėmė sprendimą, įsiutinusį Kiniją: kitoks variantas galėjo skaudžiai atsiliepti (254)
Valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) trečiadienį surengė diskusiją apie Lietuvos užsienio politikos vertybes, strategiją ir perspektyvas. Konservatorių teigimu, vertybinė politika, palaikanti demokratiją įvairiose šalyse, yra svarbi, nes bet kuri prarasta demokratinė ...
Matas Maldeikis. Lietuvos vertybinė užsienio politika – ir įžvalgi, ir atsiperkanti (atsakymas K. Girniui) (135)
Neseniai pasirodė Kęstučio Girniaus komentaras, kuriame gausu vyraujančių klišių ir net melagienų apie Lietuvos ir Kinijos ekonominius ir politinius santykius. Taigi turime progą dar kartą pažvelgti, kur juda komunistų valdoma Kinija, kokia iš tiesų yra mūsų dvišalių santykių dinamika ir tuo pagrind...
Valdančiosios daugumos atstovai deklaravo, kad Lietuvos užsienio politika bus grindžiama vertybėmis. Tačiau pastarieji jų sprendimai verčia tuo abejoti – ima atrodyti, kad valdantieji veidmainiauja.
Šimonytė: protestuotojams kliūna nebe skiepai ir galimybių pasai, o Lietuvos užsienio politika (899)
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad rugsėjo 10 d. planuojamas mitingas, sprendžiant iš viešai deklaruojamų tikslų, nebus nukreiptas prieš Vyriausybės taikomas COVID-19 valdymo priemones, o apskritai bus ketinama kvestionuoti valstybės užsienio politikos kryptis.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (LK SKD) duomenimis, liepos mėnesį nustatyti 485 valstybei priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejai, kurių pagrindiniais taikiniais buvo mūsų šalies užsienio politika, gynyba bei konstitucinės santvarkos pagrindai ir apsauga....
Prezidentas susitiko su parlamentinių partijų lyderiais, aptartas migracijos krizės valdymas. Susitikimas surengtas, nes, šalies vadovo teigimu, pastaruoju metu prasidėjo savavališkas užsienio politikos kurso koregavimas. Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė sako, kad dabar politiko...
Į Lietuvą plūstant Lukašenkos režimo gabenamiems migrantams, turėtume atkreipti dėmesį ne tik į sienos stiprinimo klausimą. Lukašenka juk atakuoja ne sieną, o demokratiją. Kokios mūsų silpnosios vietos?
Prieš daugiau nei septyniolika metų Lietuva įstojo į Europos Sąjungą deklaruodama aiškų siekį – tapti pilnaverte vakarietiška valstybe. Ar išties užtikrintai žengiame Vakarų kryptimi?
Sekmadienį Baltarusijos įvykdytas keleivinio lėktuvo užgrobimas dar kartą patvirtino, kad Lietuvai tenka neprognozuojamo režimo kaimynystė. Režimo, kurio diktatorius pasirengęs paversti savo valstybę Europos Šiaurės Korėja.
Šiandien kalbu kaip Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininko pavaduotojas. Noriu papasakoti apie pasityčiojimą iš diplomatijos ir užsienio lietuvių. Atsakomybė už tai krenta Prezidentui, Seimui, Vyriausybei. Kodėl taip ilgai neturime ambasadorių svarbiose Lietuvai vietose? Kodėl ...
