8 straipsnių
Nors struktūriškai Justino Marcinkevičiaus „Katedra“ yra trečioji trilogijos dalis, chronologiškai ji buvo parašyta antra („Mažvydas“ buvo parašytas vėliau). Tai verčia itin detaliai pasižiūrėti į šią trilogijos dalį, kadangi rašant ją vyksta lūžis. Pasikeitė pirminis sumanymas ir J. Marcinkevičius ...
„ Misionierių sodų “ pavadinimas kilęs nuo į Vilnių 1685 metais pakviestų misionierių, kurie po dviejų metų įsikūrė jiems dovanotuose Jeronimo Sanguškos rūmuose, Subačiaus priemiestyje.
Archeologiniai tyrinėjimai pradėtoje rekonstruoti Panevėžio Nepriklausomybės aikštėje net istorikus nustebino atrastais unikaliais radiniais. Visai greta Vilniaus gatvės atkastos dar 17 amžių siekiančios pijorų kapinės ir netgi jose stūksojusios medinės koplyčios akmeniniai pamatai.
Nemokamas transportas, povandeniniai laivai Neryje ir 59 koplyčios vietoje vienos Katedros.
Paežerių dvaras nuo pat XVIII amžiaus pabaigos buvo ir tebėra poilsio ir kūrybos vieta. Neseniai restauruoti rūmai tvirtai tebestovi iki šiandien – DELFI kviečia pažiūrėti į jų vidų ir susipažinti su intrigų pilnu dvarininkų gyvenimu, kurį mena dvare dirbusių tarnaičių bei kitų darbuotojų pasakojima...
Laipteliai, perkertantys Šv. Stepono gatvę į dvi visiškai atskiras dalis – tai savotiška užribio linija, kurią peržengus grįžti į gyvenimo žaidimų aikštelę pavyksta ne visada. Be griežtų trenerių ir dvasios masažuotojų tai apskritai vargu ar įmanoma. „Gatvių istorijos“ užklydo į Vilniaus kvartalą, k...
Niekam ne paslaptis, kad Vilniuje gausu paslaptingų užkaborių. Mitais ir legendomis apipintas kone visas sostinės senamiestis, tačiau tam tikros vietos iki šiol ypatingai masina istorijos mėgėjus.
Vieną gražų savaitgalį turėjome progą prasukti pro Kupiškį - nustebino miestelis, apie kurį praktiškai nieko nežinojome. Dabar jau žinome ir dar įrodymų turime - žalias, tvarkingas ir su milijonu skulptūrų.
