Gynyba

Dabartinio kariuomenės vado, generolo Valdemaro Rupšio kadencija baigiasi šių metų liepą, taigi, politikai ieškos, kas jį galėtų pakeisti. Jau aišku, iš kokių karininkų bus galima rinktis. Tvirtinant naująjį kariuomenės vadą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ketina būti aktyvus...

Rusijos imperializmas pereina į tokią stadiją, kuomet laiko save pakankamai stipriu, kad nugalėtų ne konkretų priešą, esantį kažkur kaimynystėje, o nugalėtų jai priešingą pasaulio sampratą, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Krašto apsaugos ministras sako, kad kitų metų biudžete krašto apsaugai reikėtų 400 milijonų eurų daugiau lėšų.

Premjerės Ingridos Šimonytės pirmadienį inicijuojamame susitikime ketinančios dalyvauti partijos yra paruošusios savo siūlymus, kaip tvariai padidinti finansavimą gynybai. Tarp įvardinamų siūlymų – iniciatyva didinti pelno mokestį, pratęsti bankų solidarumo mokesčio taikymo terminą, ieškoti galimybi...

Įtakingas Briuselio leidinys „Politico“ atkreipė dėmesį į skirtingą Lietuvos kariuomenės vado ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio retoriką – jie abu skirtingai vertina Rusijos puolimo tikimybę.

Liberalų sąjūdis siūlo papildomų finansų krašto gynybai skirti iš mokesčių, taip pat surinkti lėšų parduodant valstybės taupymo lakštus, steigiant valstybės gynybos fondą, pritraukiant verslus į gynybos pramonę. Visgi, jų manymu, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas būtų netvari priemonė, nes ...

Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis laidoje „Delfi interviu“ konstatavo, kad pasiekėme naujojo, aštresnio Šaltojo karo fazę. O kai einama į ilgalaikį konfliktą, būtini ir namų darbai ne tik savo šalyje, bet ir tiekiant paramą kariaujančiai Ukrainai.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai į galimus prezidento Vladimiro Putino užmojus žvelgia vienodai – jeigu Ukrainai nepavyks laimėti karo, kyla grėsmė, kad Rusija gviešis kitų teritorijų. Prezidentai kalba apie poreikį stiprinti karinį bendradarbiavimą, Suvalkų koridoriaus apginamumą. Tuo tikslu balandį pl...

Baltijos šalims pranešus apie sprendimą kurti bendrą gynybos liniją, Lietuvos užsienio ministras Gabrielius Landsbergis akcentuoja, kad šiuo žingsniu nesiekiama pademonstruoti abejonių Vakarų partneriais. Ministro teigimu, taip yra ruošiamasi galimam karui.

Nerimą dėl Lietuvos saugumo situacijos pabrėžiantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad apie gynybos mokesčio idėją šiame kontekste kalbėti tiesiog būtina. Visgi verslo atstovų ir ekonomistų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Kol vieni mano, kad reikėtų įvesti ilgalaikį ir pl...

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad vienas iš alternatyvių finansavimo šaltinių šalies gynybos stiprinimui galėtų būti pasiskolinimas iš gyventojų.

Pasigirstant kalboms, kad didesnių pajamų gynybai būtų galima surinkti pakeliant pridėtinės vertės mokestį (PVM), ekspertai tai vertina nevienareikšmiškai. Jų teigimu, mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms tai atsilieptų skausmingiau, tad geriau reikėtų tvarkyti kitus mokestinius netolygumus. Ekonomi...

Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad parlamentinės partijos tartis dėl gynybos susitarimo atnaujinimo turėtų tik tuo atveju, jeigu yra realių perspektyvų atrasti konsensusą. Kitu atveju, pasak jo, net neverta imituoti proceso.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė premjerės Ingridos Šimonytės raginimus ieškoti sprendimų gynybos finansavimui didinti vadina rinkiminiu triuku. Anot jos, papildomomis lėšomis gynybai susirūpinta per vėlai.

„Lenkija yra NATO lyderė pagal išlaidas gynybai“, – penktadienį pranešė Belgijos agentūra, remdamasi Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (ifo) paskelbtais duomenimis.

Šie metai galiausiai padėjo suprasti, kad valstybės gynyba turi būti pagrįsta ne tik 5-tuoju NATO straipsniu, bet pirmiausia turime patys vystyti savo nacionalinius pajėgumus ir remtis visuotinės gynybos konceptu.

Baigiantis 2023 metams nuotaikos dėl saugumo situacijos regione – dviprasmiškos. Visada išliekančias viltis dėl kitų – saugesnių ir optimistiškesnių metų, gerų žinių iš Ukrainos ir Vakarų sąjungininkų temdo nesėkmių šešėlis, Rusijos atsitiesimas ir įspėjimai apie artėjančio didelio karo grėsmę. Bet ...

Metų sandūra yra puiki proga apžvelgti, ką padarėme šiemet ir kokie darbai mūsų laukia 2024-aisiais. Jeigu pirmieji mano, kaip ministrės, darbo metai buvo paženklinti kovido pandemija, 2022 m. – karo Ukrainoje pradžia ir energetikos kainų šuolių, 2023-ieji buvo tam tikra prasme ramesni. Nors Lietuvo...

2024-ieji bus įdomūs metai, o žurnalistams – itin darbingi. Per juos politinėje arenoje, tikėtina, turėsime daug karštų debatų, diskusijų ir viešų apsižodžiavimų, o galbūt – ir daug pokyčių.

Kitąmet Seime turėtų prasidėti diskusijos dėl to, ar reikia didinti finansavimą gynybai, ir jei reikia, tai kaip. Viena iš idėjų – įvesti gynybos mokestį. Dalis politikų tokį siūlymą vertina skeptiškai, kiti apskritai sako nežinantys, ar Lietuvai tikrai reikia didesnio gynybos biudžeto.