„Konservatorių susirūpinimas šiais metais, išėjus į rinkimų tiesiąją, dėl gynybos išteklių ir dėl gynybos finansavimo man kažkaip atrodo daugiau kaip rinkiminis triukas. Nes, vėlgi, kyla klausimas – o kur jie buvo anksčiau? Kur jie buvo, pavyzdžiui, pernai metais?“ – „Žinių radijui“ penktadienį komentavo V. Blinkevičiūtė.
„Kodėl apie tai pradėta kalbėti tik gruodžio mėnesį, kai vargais negalais braškėdamas buvo patvirtintas šių metų biudžetas, ir patvirtinus biudžetą staigiai išstoja ir ministras Landsbergis, ir Šimonytė – va dabar kalbėsimės apie mokesčius gynybai. Man tai atrodo toks rinkiminis triukas“, – vertino politikė.
Socialdemokratė sako nesuprantanti, kodėl gynybos finansavimas nebuvo įtrauktas į mokesčių reformos paketą, svarstytą Seimo rudens sesijoje.
„Kaip suprantu, Vyriausybė ar Finansų ministerija buvo sudariusi darbo grupę dėl mokesčių reformos, dėl mokesčių paketo – kaip matote, niekas nesigavo. Niekas nesigavo, nes nebuvo pakankamai išdiskutuota, pakankamai kalbamasi. Ir tiesiog nesuprantu, kodėl tam mokesčių pakete nebuvo siūlymo dėl gynybai reikalingų lėšų. Kodėl nebuvo apie tai kalbama?“ – retoriškai klausė V. Blinkevičiūtė.
„Kažkodėl viskas buvo nukreipta į nekilnojamojo turto mokestį, prastai parengtą, bet nebuvo jokių siūlymų dėl gynybos mokesčio, dėl gynybai reikalingų lėšų“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad netylant politikų diskusijoms apie sudėtingėjančią geopolitinę situaciją ir poreikį visapusiškai stiprinti Lietuvos gynybos pajėgumus, premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę kreipėsi į politinių partijų vadovus, verslo subjektus ir profsąjungas su kvietimu kartu ieškoti sprendimų dėl tvaraus Lietuvos gynybos finansavimo.
Ministrė pirmininkė skaičiuoja, jog iki 2030-ųjų, pradedant 2025 m., šiems tikslams pasiekti reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) papildomo tvaraus finansavimo su jau esamu partijų sutartu 2,52 proc. nuo BVP finansavimu.
Atsakymų iš laiško gavėjų I. Šimonytė nurodo lauksianti iki sausio 15 d. Susitikimą siūloma rengti sausio 22 d., 24 d. arba 29 d.
Blinkevičiūtė apie nesutarimus dėl ambasadoriaus Lenkijoje: sprendimą reikia rasti kaip įmanoma greičiau
V. Blinkevičiūtė ragina prezidentą Gitaną Nausėda ir užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergių kuo greičiau susėsti prie bendro stalo ir išspręsti nesutarimus dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo.
„Ko gero, čia jau bus tam tikra prasme gilesni dalykai. Nes tas konfliktas tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro Landsbergio yra užsitęsęs ganėtinai ilgai. Ir, sakyčiau, tikrai per ilgai. Ir, tiesą sakant, reikėtų rasti sprendimą ir kaip galima greičiau. Nes nuo to tikrai nėra geriau, yra daroma žala valstybei“, – „Žinių radijui“ teigė V. Blinkevičiūtė.
„Ir jeigu yra čia kokie nesutarimai, ambicijos, nenoras bendrauti, tai vis tik reikia sėsti prie bendro stalo, sudėti taškus ir rasti sprendimus, kurie gyvybiškai reikalingi Lietuvai ir jos žmonėms“, – pridūrė ji.
Visgi socialdemokratų pirmininkė, mano, kad prie šio konflikto eskalacijos labiausiai prisideda konservatoriai.
„Per tą laikotarpį, kai valdžioje yra konservatoriai, tai tas nuolatinio konflikto ieškojimas su prezidentu ir jo palaikymas, jis yra visą laiką“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
„Ar neatsitiks taip, kad tokia situacija tęsis iki pat rinkimų. Kažkam, matyt, reikalinga, kad būtų tas konfliktas. Ir čia aš matau konservatorių pusę“, – taip pat akcentavo ji.
Visgi V. Blinkevičiūtė mano, kad prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono pareiškimai apie galimai Lietuvoje veikiančius „valstybininkus“ yra žalingi.
„Aš tikrai nemanau, kad sąmokslo teorija apie valstybininkus kažkaip prisideda prie mūsų valstybei, mūsų šaliai svarbių sprendimų priėmimui. Ir aš apskritai nemanau, kad verta apie tai kalbėti, kelti valstybininkų klausimą, tikrai negalvoju, kad tai yra reikalinga,“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Blinkevičiūtė kritikuoja G. Jakšto siūlymus atsisakyti rusų mokyklų: ministras padarė klaidą ir turėtų atsiprašyti
V. Blinkevičiūtė kritikuoja švietimo ministro Gintauto Jakšto svarstymus, kad Lietuvoje reikėtų palaipsniui atsisakyti mokyklų, kuriose mokomoji kalba yra rusų. Anot politikės, ministras padarė klaidą ir turėtų atsiprašyti rusų tautinės bendrijos.
„Pozicija yra vienareikšmiška, kad tai yra dalykas neapgalvotas. Ministras, manau, kaip ir daugelis, padarė klaidą, nepasirengęs, nepasiruošęs, neaišku, kodėl. Rugsėjo mėnesį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtino, kad tikrai jokių pakeitimų dėl tautinių bendrijų ar vienos iš tautinių bendrijų, šiuo atveju rusų, mokyklų atžvilgiu tikrai nebus nieko daroma ir keičiama. Dabar staigiai, dėl vieno konflikto tarp jaunuolių kažkodėl pradėta kalbėti apie tai“, – „Žinių radijui“ penktadienį komentavo V. Blinkevičiūtė.
Socialdemokratės teigimu, ministras G. Jakštas turėtų pripažinti padaręs klaidą ir atsiprašyti už pasvarstymus palaipsniui atsisakyti mokyklų, kuriose vaikai mokomi rusų kalba.
„Įsivaizduokite – viduryje mokslo metų 14 tūkst. besimokančių moksleivių išgirsta iš ministro – ne iš bet ko, – kad viskas čia blogai, reikia tas mokyklas uždaryti. Anaiptol – tikrai nereikia kelti panikos dėl to. Ir ministrui tektų pripažinti klaidą, kad norint išstoti su tokiais pareiškimais, reikia būti rimtai apgalvojus, rimtai pasirengus, įvertinus, aptarus. Jis gi yra ministras, negali kalbėti beleko. Reikia pripažinti šitą klaidą, atsiprašyti ir nebekiršinti daugiau žmonių“, – aiškino V. Blinkevičiūtė.
Anot politikės, Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama tautinių bendrijų mokykloms. Todėl, pabrėžė ji, reikėtų spręsti tokius klausimus kaip geresnė tautinių mažumų integracija, o ne kalbėti apie mokyklų uždarymus.
„Atvirkščiai, manau, kad per mažai daroma dėl tautinių bendrijų mokyklų Lietuvoje, dėl turinio, mokymo proceso, vadovėlių, mokytojų parengimų, dėl didesnės integracijos. Čia reikia klausimus spręsti, o ne kalbėti apie tai, kaip uždarysim mokyklas“, – pažymėjo V. Blinkevičiūtė.
