Gediminas Kirkilas

Kai kurie apžvalgininkai beveik tuoj pat po karo Ukrainoje pradžios pradėtas derybas su Rusija vadino viltingomis ir net tikėjosi, jog jos gali greitai užbaigti šį jau tūkstančius nužudžiusį konfliktą. Tačiau šios viltys nepasiteisino. Kodėl? Priežasčių nemažai, derėtų išskirti pagrindines, kodėl de...

Mažai kas abejoja, jog pastarąjį dvidešimtmetį susiklosčiusi Europos saugumo architektūra po karo (ir dėl karo) Ukrainoje keisis, o jau ir dabar keičiasi, tačiau esminis klausimas, kaip ir į kokią, išlieka. Šiandien jau galima numatyti kai kuriuos pasikeitimus, kurie tikėtini artimiausiu metu, gal n...

Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė, jog diplomatinį atstovavimą tarp Lietuvos ir Rusijos nuspręsta pažeminti iki reikalų patikėtinio, ambasadoriui Aleksejui Isakovui nurodant išvykti iš šalies. Taip pat uždaromas ir Rusijos konsulatas Klaipėdoje. Kol vieni ekspertai sveikina tokį Lietuvos ži...

Vienas pagrindinių geopolitinių veiksnių, galinčių vienaip ar kitaip lemti tolesnę karo eigą Ukrainoje, o ir pokarinius susitarimus, šiuo metu yra Kinijos pozicija. Rusija tikisi paramos, taip pat ir karinės, nes resursai sparčiai senka. Vakarai, pirmiausia JAV, perspėja Kiniją, kad pastaroji į tai ...

Po Antrojo pasaulinio karo Europai atsistoti ant kojų padėjo vadinamasis Maršalo planas, pagal kurį skirstyta parama leido atstatyti miestus ir ant augimo bėgių vėl pastatyti žemyno ekonomiką. Tokio plano reikės ir Ukrainai, kurią dabar niokoja okupantai iš Rusijos.

Šie terminai dažnai yra supriešinami, nors nebūtinai taip yra. Politika, kurios daugelis nemėgsta ar bent taip sako, vis tik laikoma rimtesniu reikalu. Tačiau riba tarp politikos ir politikavimo nėra, bent jau mūsų šiandienėje praktikoje, tokia aiški, kaip galbūt norėtųsi.

Europos sprendimas pasirinkti žaliąjį kursą ir palaipsniui visiškai atsisakyti gamtinių dujų, kurių didžiausia tiekėja yra Rusija, esą taip galėjo įsiutinti Vladimirą Putiną, kad jis ir ėmė grasinti kariniais veiksmais. „Net nebejoju, kad derybose, kai Europos lyderiai važiuoja pas V. Putiną, kalbam...

Nors politikai vis dar ginčijasi, ar reikia atnaujinto nacionalinio susitarimo dėl užsienio ir saugumo politikos, tiesa, prieštaraujančių nedaug, bet dėl to reikalai nesikeičia.

Prezidento Gitano Nausėdos įpusėjusią kadenciją, suprantama, plačiai aptarė politologai, komentatoriai, politikai. Tačiau vis tik įdomiausia, kaip pusiaukelę vertina pats valstybės vadovas bent jau patarėjų lūpomis. Nors galbūt kokius nors vertinimus dar išgirsime iš jo paties betarpiškai, pavyzdžiu...

Reitingai ir lyderystė yra labiau susiję reiškiniai, nei galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Reitingai, kaip žinia, atspindi tikrą ar tariamą populiarumą (čia daugiausia kalbėsiu apie politikus) ir leidžia lyderiui jaustis stipriu ir palaikomu. Tuo požiūriu reitingai neabejotinai vienaip ar kitaip v...

Ukrainoje sprendžiasi Europos saugumo situacija. Vakaruose vyrauja du požiūriai, kaip reikėtų išeiti iš šios situacijos, laidoje „Delfi tema“ pastebėjo buvę premjerai Andrius Kubilius ir Gediminas Kirkilas.

Kol Lietuvos užsienio politikos vadovai ir toliau aiškinasi tarpusavio santykius, sunkiai tarpusavyje dalijasi informacija, žaidžia galios žaidimus, Ženevoje, Briuselyje ir Vienoje vyksta įtemptos derybos tarp Rusijos ir NATO, JAV ir Rusijos dėl saugumo architektūros Europoje. Drąsu šiandien būtų te...

Sutarti politikoje visuomet įmanoma, jei tariamasi, jei to siekiama. Tai – politikos abėcėlė. Ir, beje, ilgametė šių eilučių autoriaus praktinė patirtis. Jei to nesiekiama dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, dėl lyderystės stokos ar egoistinių partinių interesų artėjant rinkimams, to ir nebus. Ta...

Ekonominį bei politinį konfliktą su Kinija, kurio metu nesusikalbama tarp prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) kai kurie politikai įvardija paprastai – Lietuvos užsienio politikos košmaru.

Po nesėkmingos Tokijo olimpiados Lietuvoje vėl sukrusta galvoti apie sporto politikos pakeitimus, struktūrines reformas, steigti darbo grupes ir kurti koncepcijas. Nors, tiesa sakant, sporto reformos, panašu, pas mus neturi nei pradžios, nei pabaigos, o ypač nuoseklumo. Ir, kaip įprasta, pradėta nuo...

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen po paskutinio balsavimo dėl 2022-jų šalies biudžeto išvadino opoziciją nebrandžia… Tai gana radikalus pareiškimas iš parlamento vadovės pusės, kuriai ir toliau teks turėti reikalų ne tik su valdančiąja dauguma, bet ir opozicija. Suprantama, jog kiekvienas g...

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis ragina Žygimantą Pavilionį trauktis iš užimamų Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigų.

Buvę šalies premjerai Andrius Kubilius ir Gediminas Kirkilas negaili kritikos prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris nepasidalino informacija su Vyriausybe apie planuojamą Vokietijos kanclerės skambutį Aliaksandrui Lukašenkai. Buvusių ministrų pirmininkų teigimu, situacija yra tiesiog skandalinga ir ke...

Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad yra pasiruošęs svarstyti buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio kandidatūrą į Lietuvos atstovybę ES. Nors užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė esąs maloniai nustebintas dėl pasikeitusios šalies vadovo pozicijos, politikos užkul...

Lietuvoje neilgai trukus bus atidaryta taivaniečių atstovybė. Šis ir kiti Lietuvos žingsniai supykdė apie „vienos Kinijos“ principą kalbantį Pekiną, kuris paskelbė apie savo ambasadoriaus atšaukimą. Analogišką žingsnį padarė ir Lietuva. Visgi Delfi kalbinti politikai pripažįsta, kad Kinija gali tęst...