civilizacija

Rusijos sprendimas destabilizuoti Ukrainą prasidėjo ne prieš dvejus metus su plataus masto invazija, ir net ne 2014 metais, kai buvo okupuotas Krymas, o dar anksčiau, kai Kremlius suprato, kad šalis slysta iš rankų.

Daugelis žmonių sutinka, kad turėtume stebėti eterį, t.y. ieškoti kitų civilizacijų Visatoje. Vis dėlto žmonės nesutaria, ar turėtume siųsti jiems savo žinutes. Pavyzdžiui, jei civilizacija yra kenkėjiška, ar norime, kad jie žinotų, jog esame čia?

Nuo seniausių laikų, kiek tik mena žmonijos istorija ir literatūra, mes norėjome rasti kitų, panašių į save. Gali būti, kad tokie norai atsirado (ar išliko) dar iš tų laikų, kai Žemėje vaikščiojo ne tik homo sapiens, bet ir homo neanderthalensis bei kiti žmonių porūšiai, šiandien išlikę tik fosilijų...

Archeologų radiniai Moldovoje, Rumunijoje ir Ukrainoje rodo – senovėje čia gyveno didelė žmonių populiacija, kuri buvo toli pažengusi ir įgyvendinusi daugumą to meto technologijų naujovių.

Mokykloje istorijos pamokose girdėjote apie daug praeities civilizacijų – kiek iš jų išliko iki mūsų dienų? Klimato kaita, socialiniai įtrūkimai (ir tyčia įvaryti pleištai), karai ir kitos negandos gali sukelti civilizacijos griūtį – tokių jau matėme. Tik kur ją geriausia išgyventi?

Remiantis naujuoju XX a. aštuntajame dešimtmetyje parengtos ataskaitos vertinimu, žmonija jau eina keliu, vedančiu link pražūties, kuris, tikėtina, įvyks per artimiausius du dešimtmečius, jei tik nebus imtasi rimtų pokyčių keliant pasaulinius prioritetus.

Sovietmečiu buvo gana populiarūs anekdotai apie čiukčius – kraštinę Rusijos tautą, gyvenančią ties Beringo sąsiauriu, už kurio – JAV priklausanti Aliaska. Dabar, bent jau Lietuvoje, nebetenka girdėti šių anekdotų, kurių absoliučioje daugumoje čiukčiai buvo vaizduojami kaip tundros kvaileliai, visišk...

Kai Marcosas Rodriguezas Pantoja pirmą kartą priešais save išvydo dubenį sriubos, nežinojo, ką su juo daryti. Vaikinas atidžiai įsmeigė akis ir merkė ranką į karštą, garuojančią lėkštę. Suprantama, sriubos jis neparagavo. Nusiplikinęs pirštus ėmė šokinėti iš skausmo aplink stalą, o nukritęs dubuo an...

Senovės civilizacijų literatūroje dažnai minimi dabar jau pražuvę miestai, kurių garsiausias yra prarastasis Atlantidos miestas. Vertinant mažesniu mastu, Arabija taip pat gali pasigirti sava legenda apie pražuvusią civilizaciją, vadinamąją „Smėlio Atlantidą“ – dingusį miestą, žmonių grupę ar vietov...

Lig Saulės gyvenimo pabaigos dar ne vienas milijardas metų. O kas, jei greta palnetos, kurioje gyvena išsivysčiusi civilizacija, ruošiasi sprogti supernova? Reikia nešti kudašių? Bet spinduliavimas vis tiek susvilins iki pelenų. Arba ne, jei nežemiška civilizacija pasinaudotų Harvardo universiteto m...

Dzeusas nubaudė Prometėją už tai, kad jis perdavė žmonėms ugnį. Tik su ugnies įsisavinimo pagalba žmonija sukūrė civilizaciją, kurią dabar turime. Tūkstančius metų žmogus sėkmingai naudojo ugnį kurdamas civilizaciją. Bet atradus ir įsisavinus iškastines žaliavas tokias kaip anglį, naftą ir dujas, pr...

Jei mus netikėtai ištiktų baisiausia lemtis, t.y. staigi pasaulinė pandemija ar kokia kita egzistencijos krizė, kuri grėstų žmonijos išnykimu, kaip reikėtų gelbėtis?

Jie vadinami stebėtojais. Ir gali būti, kad jie slapta stebi mus iš kosmoso jau milijonus metų – ko gero, stebėjo dar iki tol, kol žmonės apskritai atsirado, rašo sciencealert.com.

Inkų imperija buvo didžiausia, labiausiai išsivysčiusi visuomenė Šiaurės ir Pietų Amerikoje, tačiau tai neapsaugojo jos nuo staigaus žlugimo.

Paslaptingi parazitai sparčiai naikina tik Viduržemio jūroje gyvenančius stambius dvigeldžius moliuskus ir jei mokslininkai neras būdo šiems parazitams greitai sustabdyti, kilniosios pinos gali visai išnykti.

Įsivaizduokite taikią salą Atlanto vandenyne, kurią valdo protas. Jos 54 miestus tvarko išsilavinę tarnautojai ir iki gyvos galvos išrinktas princas. Nors karas neišnyko, jis naudojamas tik kaip paskutinė priemonė.

Nors susisiekimas iš bet kurio pasaulio kampelio ilgainiui kelia vis mažiau problemų, o šiuolaikinių visuomenių susisaistymas yra didesnis nei bet kuriuo ankstesniu civilizacijos raidos laikotarpiu, nedidelės žmonių grupelės lig šiol gyvena visiškai izoliuotos nuo pasaulio bendruomenės.

Nieko ypatingo daryti nereikia – tiesiog susirasti švytėti sugebantį (fosforescuojantį) bumerangą (arba pačiam taip jį patobulinti), paleisti jį savo stichijon, o jo skrydį sutemose nufilmuoti.

Mokslininkai ne vienerius metus tyrinėja paslaptingas terasas, kurias prieš šimtus metų pastatė inkų civilizacija. Jų sumanumas ir organizuotumas, regis, pranoktų net šių laikų mokslininkus.