8 straipsnių
Celibatas (lot. caelibatus, caelebs 'nevedęs') – Romos katalikų dvasininkams privaloma viengungystė[1], lytinio asketizmo forma. Celibatui būdingas visiškas lytinis susilaikymas ir skaistumas (neleidžiama bet kokia su seksualumu susijusi veikla – net ir masturbacija ar su seksu susijusios mintys).
Maltos arkivyskupas Charlesas Scicluna pareiškė esąs už griežtų celibato taisyklių panaikinimą Katalikų bažnyčioje. 64-erių dvasininkas, kuris priklauso ir popiežiaus Pranciškaus patarėjų ratui, laikraščiui „Times of Malta“ sakė, kad kunigams turėtų būti leista tuoktis.
Su savo gyvenimo partneriu esame kartu beveik devynerius metus – ketverius draugavome, penkerius esame sutuoktiniai. Galima sakyti, kad aštuonerius metus gyvename, laikydamiesi celibato. Turbūt pakaktų rankų pirštų suskaičiuoti, kiek kartų mylėjomės.
Liuteronų kunigai gali vieną kartą vesti, tačiau nemažai diskusijų kelia privalomas kunigų katalikų celibatas. Vieni mano, kad tai – atgyvena, kiti teigia, jog net ir XXI amžiuje katalikų dvasininkai turi laikytis celibato, nes „tokios taisyklės“, „tokia tradicija“. Tačiau natūraliai kyla klausimas,...
Nėra kriterijų, koks sekso kiekis žmogaus gyvenime yra „teisingas“, o ilgalaikis gyvenimas be sekso neturėtų daryti neigiamo poveikio sveikatai.
Kone beribis pažinčių programėlių asortimentas gerokai prisidėjo prie to, kad mintys apie seksą taptų visuotine manija, o seksualinio partnerio turėjimas – privaloma „normalaus“ gyvenimo sąlyga. Deja, kaip tik tokia padėtis atrodo tik iš paviršiaus, o iš esmės panagrinėjus aiškėja kiek kita tendenci...
„Ką, aš durnas ar ką?“ – taip į draugų klausimą ar netaps kunigu prieš daugelį metų atsakė bene garsiausias Lietuvos brolis pranciškonas Evaldas Darulis. Šiandien jis tokius pokalbius prisimena su juoku – juk savęs tikrai neįsivaizdavo dėvintį abitą.
Jau tiek daug traktatų apie sekso poveikį sveikatai prirašyta, kad išrasti dviračio, o tiksliau – Kamasutros pozų, tikrai nesiimsime.
„Jaučiausi tarsi užšalusi, tarsi įšaldyta ledo sienoje. Teko laukti, kad kažkas pradėtų tirpti“. Šiais žodžiai prasidėjo vienos mūsų skaitytojų laiškas.
