Naktį iš rugsėjo 28-osios į 29-ąją dangų virš Žemės nušvies įspūdinga pilnatis, dar vadinama supermėnuliu. Šis reiškinys bus matomas ir Lietuvoje.
astrofizika
10 straipsnių
Astrofizika – astronomijos šaka, tirianti kosminių kūnų (planetų ir jų palydovų, Saulės, žvaigždžių, Galaktikos, kitų galaktikų) ir kosminės erdvės (tarpplanetinės, tarpžvaigždinės ir tarpgalaktinės) medžiagos sandarą, fizinę ir cheminę sudėtį ir fizikines savybes, kosminių kūnų atmosferas, kosminės erdvės fizikinius laukus, Visatos evoliuciją.
Lyg dar būtų buvę maža rūpesčių, per pastaruosius dešimtmečius atrasta, kad Visatoje vyrauja kažkoks paslaptingas vakuumo slėgis, veikiantis priešinga kosminei gravitacijai kryptimi. Ir ne vien tai – ilgainiui ši „neigiama gravitacija“ laimės „virvės tempimo“ varžybas, nes ji priverčia Visatos plėti...
Garsus astrofizikas paaiškina, kas nutiko iškart po Didžiojo sprogimo: per trumpiau nei sekundę mūsų Visata pasikeitė net kelis kartus (21)
Pačioje pradžioje, prieš beveik 14 milijardų metų, visa žinomos Visatos erdvė, visa medžiaga ir visa energija buvo suspausta į gumulėlį, mažesnį už vieną trilijonąją šį sakinį užbaigiančio taško.
Fizinių ir technologijos mokslų centre su teorinės astrofizikos mokslų daktaru Kastyčiu Zubovu susėdome pasikalbėti apie mokslo populiarinimą, juodąsias skyles ir mokslininko astrofiziko kasdienybę.
Didžiausia Visatos mįslė: rado būdą, kaip atsakyti į seniausią vis dar neatsakytą astrofizikos klausimą (74)
Po beveik 350 metų fizikams pavyko rasti statistinį I. Niutono trijų dangaus kūnų judėjimo uždavinio sprendimą – tai yra, jiems pavyko remiantis judėjimo ir traukos dėsniais paaiškinti, kaip trys panašūs objektai arba kūnai judės erdvėje.
Praėjusiais metais astronomai užfiksavo neįtikėtinai ryškų žvaigždės sprogimą. Iš pradžių manyta, kad tai ypač retos superšviesios supernovos sprogimas, tačiau šiandien ryškėja daug tragiškesnės istorijos kontūrai – tai mirties žybsnis, kuriuo užsibaigė į juodosios bedugnės „nagus“ patekusios žvaigž...
Įprasta galvoti, kad juodosios skylės – nespinduliuojantys objektai, kurie tik ryja materiją ir netgi šviesa negali iš jos išsprūsti.
Tiksliai nustatyta mūsų galaktikos žvaigždžių spiečių raida suteiktų daugiau žinių apie Visatos vystymąsi nuo Didžiojo sprogimo.
Nauji mokslininkų surinkti duomenys rodo, kad Medūzos ūke esantis pulsaras bei pats ūkas susidarė panašiu metu – tai didžiulio supernovos sprogimo liekanos, rašo „Discovery News“.
Kastytis Zubovas – astrofizikas teoretikas, išsilavinimą įgijęs Lesterio universitete, šiuo metu dirba Lietuvoje. Jaunasis mokslininkas yra garsaus visame pasaulyje rašytojo Džono Tolkino gerbėjas.
