Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.

Partijų pokyčiai

Pirmoje politinių partijų reitingų lentelės pozicijoje ir toliau išlieka valdančioji Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD). Nuo praėjusio mėnesio jos rezultatas keitėsi tik paklaidos ribose – štai spalio mėnesį už šią partiją balsavę būtų 14,2 procento apklaustųjų, lapkritį šis skaičius siekia 13 procentų.

Toliau rikiuojasi opozicijoje veikianti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Spalį už ją balsavę būtų 11,8 procento respondentų, lapkritį – 11,3 procento.

Trečioje lentelės pozicijoje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Paskutinį kartą trečią lentelės vietą ši politinė jėga užėmė lygiai prieš metus – 2021 metų lapkritį. Praėjusios apklausos metu spalį už šią partiją balsavę būtų 6,9 procento apklaustųjų, lapkritį šis skaičius jau siekia 8,7 procento.

Toliau – opozicijoje veikianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Spalį už šią politinę jėgą balsavę būtų 7,4 procento apklaustųjų, lapkritį – 8,4 procento.

Penktoje pozicijoje – valdančioji Liberalų sąjūdžio partija. Už ją tiek spalį, tiek ir lapkritį balsavę būtų identiškas skaičius respondentų – 5,8 procento.

Partija „Laisvė ir teisingumas“ rikiuojasi toliau. Už ją spalį savo balsą atidavę būtų 5,3 procento apklaustųjų, lapkritį šis skaičius paklaidos ribose krito iki 3,5 procento.

Valdančioji Laisvės partija rikiuojasi toliau. Už ją spalį balsavę būtų 3,6 procento respondentų, lapkritį – 2,9 procento.

Lentelę užbaigia opozicijoje veikianti Darbo partija. Už ją spalį balsavę būtų 2,4 procento apklaustųjų, lapkritį – 2,5 procento.

Už kitą partiją balsavę būtų 12 procentų, nebalsavę 13 procentų, o nežinojo, arba į klausimą neatsakė 18,9 procento respondentų.

Tyrimo rezultatuose pateikiami rezultatai partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 proc. respondentų atsakymų.

Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.

Šimonytė išlaiko pozicijas

Apklausoje tradiciškai buvo taip pat klausiama – kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas.

Šioje apklausoje ir toliau lyderiauja dabartinė Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė. Ją šiame poste spalį matyti norėjo 14,4 procento apklaustųjų, lapkritį – 13,6 procento.

Toliau – buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. Jį, vadovaujantį ministrų kabinetui spalį matyti norėjo 7,8 procento respondentų, lapkritį – 9,4 procento.

LSDP lyderė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė užima trečią poziciją. Šią politikę ministrės pirmininkės kėdėje spalį matyti norėjo 7,8 procento apklaustųjų, lapkritį – 6,5 procento.

Ketvirtoje lentelės pozicijoje, Seimo narys, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas Remigijus Žemaitaitis. Jį ministro pirmininko kėdėje spalį matyti norėjo 3,9 procento apklaustųjų, lapkritį – 4,3 procento.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius užima penktą lentelės vietą. Jį, vadovaujantį Vyriausybei spalį matyti norėjo 5,6 procento respondentų, lapkritį – 3,7 procento.

LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis – šeštoje pozicijoje. R. Karbauskį premjero pareigose spalį matyti norėjo 2,7 procento apklaustųjų, lapkritį – 3,6 procento.

Septintą poziciją lentelėje užima buvęs sveikatos apsaugos ministras, LVŽS atstovas Aurelijus Veryga. Jį ministro pirmininko pareigose spalį matyti norėjo 1,6 procento apklaustųjų, lapkritį – 3 procentai.

Aštuntą ir devintą reitingų lentelės pozicijas dalijasi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen. Lapkritį juos, atliekančius ministro pirmininko pareigas, matyti norėjo po 2,4 procento respondentų. A. Anušausko rezultatas spalį buvo 2 procentai, V. Čmilytės–Nielsen – 2,8 procento.

Lentelę užbaigia per apkaltą pašalintas prezidentas Rolandas Paksas. Jį, vadovaujantį Vyriausybei spalį matyti norėjo 1,3 procento apklaustųjų, lapkritį – 1,7 procento.

Vyriausybės veiklos vertinimas praktiškai nesikeitė

Atliktoje apklausoje taip pat buvo teiraujamasi – kaip yra vertinama dabartinės Vyriausybės veikla.

Nuo spalio mėnesio teigiamų ir greičiau teigiamų Vyriausybės veiklos vertinimų mažėjo paklaidos ribose. Štai spalį taip Vyriausybės veiklą vertino 29,2 procento apklaustųjų, lapkritį šis skaičius jau siekia 27,8 procento.

Atitinkamai augo greičiau neigiamai ir neigiamai vertinančiųjų skaičius. Taip ministrų kabineto veiklą spalį vertino 62,3 procento apklaustųjų, lapkritį – 64,4 procento.

Nežinančių spalį buvo 8,5 procento, lapkritį – 7,8 procento.

Valdančiųjų situacija – pasiektos lubos?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas Delfi teigė, jog reitinguose, kaip ir politiniame lauke, didesnių žemės drebėjimų nebuvo.

„Aš manau, kad Tėvynės sąjunga jau dabar yra pasiekusi daugiau mažiau tą reitingą, kuris yra jų ištikimasis elektoratas. Kuris, ko gero, kas benutiktų, maždaug apie 13 procentų ir bus linkę už juos balsuoti.

Čia kaip kažkada Donaldas Trumpas sakė, kad galėtų gatvėje nušauti žmogų ir vis tiek už jį balsuotų, tai panašiai yra ir konservatoriais. Jie turi savo kietą elektoratą, todėl jis taip stabiliai ir laikosi dabar. Šioje reitingų lentelėje – štilis“, – teigė VDU docentas, politologas I. Kalpokas.

Vyriausybės ir premjerės I. Šimonytės reitingą I. Kalpokas taip pat aiškino pasiektomis lubomis.

„Jau po visko, po šitų dviejų metų, kurie buvo pažymėti – kuo tik jie nebuvo pažymėti, ko gero, turime visišką išsikristalizavimą. Ir sunku man jau būtų matyti kažkokį dar labai esmingą kritimą pasitikėjimo Vyriausybe. Augimą, tiesą sakant, irgi.

Kažkaip turiu tokį įtarimą, kad likę du metai gali būti svyravimo paklaidos ribose aplink tuos pačius skaičius, kuriuos turime dabar. Nebent vėl, neduok Dieve, atsitiktų dar kokia nors didžiulė krizė“, – Delfi sakė I. Kalpokas.

Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė
Foto: DELFI / Julius Kalinskas

Jis teigė, jog šios Vyriausybės darbo metu išryškėjo ne netinkamų sprendimų priėmimas, bet komunikavimas apie juos.

„Nebuvo bandoma vystyti aiškaus santykio su visuomene. Sprendimai tiesiog būdavo numetami iš galios pozicijos – mes žinome geriau, jeigu žinote kitaip – reiškia, kad klystate. Nebuvo išnaudotos galimybės eiti į kontaktą su žmonėmis. Todėl tas susipriešinimas ir egzistuoja. Sprendimai gali būti geri, bet jeigu niekas nesupranta, kad jie yra geri, pyksta dėl jų – bent jau politinės naudos jokios iš to nebus“, – kalbėjo VDU politologas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas, politologas Mažvydas Jastramskis savo ruožtu teigė, jog valdančiųjų reitingai rodo ištikimą rinkėją.

„Žiūriu į konservatorių reitingą, premjerės I. Šimonytės ir Vyriausybės vertinimą ir man panašu, kad yra tokia stabilizacija. Nes pastaruosius kelis mėnesius matome atsitiktinius svyravimus, kurie yra pavieniai, net nepavadinsi sukrėtimais – naujienos, bet situacijos jie nepakeičia.

Galbūt tai yra tam tikros grindys, ar lubos. Tiek kad dabar Vyriausybė yra pabarsčiusi savo simpatikus, kurie nejaučia labai artimų politinių simpatijų dešiniosioms partijoms. Liko tie, kurie balsuotų tikriausiai, kad ir koks skandalas būtų“, – teigė M. Jastramskis.

Premjerė Ingrida Šimonytė Kyjive dalyvavo steigiamajame iniciatyvos „Grūdai iš Ukrainos“ (angl. Grain from Ukraine) susitikime
Foto: Scanpix

„Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas Ignas Zokas Delfi sakė, kad rinkėjai pavieniams skandalams ar tiesiog skandalingoms situacijoms užsiaugina imunitetą.

„Skandalų būna visada, bet ilgainiui susiformuoja rinkėjams tam tikras imunitetas tiems skandalams, negali į viską reaguoti. Prie visko prisitaiko. Kaip bebūtų baisu, ir prie karo prisitaikėme. Žmonėms šildymo sąskaitos baisesnės nei pats karas.

Bet tai rodo, kad žmogus yra toks padaras, kuris prie visko prisiderina. O tuo labiau vietiniai politiniai skandalai vyksta, bet patys didžiausi, nacionaliniai rinkimai yra pakankamai toli, tad didelės intrigos ir nėra“, – apie politinių partijų reitingus kalbėjo sociologas I. Zokas.

Stebima LVŽS atsitiesimo tendencija

„Spinter tyrimai“ vadovas, sociologas I. Zokas taip pat dėmesį atkreipė ir į LVŽS užimamą poziciją reitingų lentelėje.

„Manau, kad pasimiršo tam tikri LVŽS dalykai, nemalonios jų žinios buvo pakankamai seniai. Iš kitų giminingų partijų stiprių pozityvių signalų irgi neateina, tai čia toks lengvas (reitingų, aut. p.) pavaikščiojimas. Irgi tai yra paklaidos ribose, bet ta tendencija, kad valstiečiai pakilo nuo to dugno, galima ją fiksuoti. Ir, matyt, anksti juos būtų nurašyti.

Kai iššoko Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, net vienu metu atrodė, kad jie gali pretenduoti į „didįjį trejetą“, bet dabar tai stabilizuojasi, rinkėjai panašūs. Tai tik pirmose pozicijose labai aiškiai išlieka konservatoriai ir socialdemokratai. Tai yra aiški lyderystė dviejų ideologijų, polių lyderystė. O LVŽS ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ yra stiprūs antrojo plano žaidėjai“, – įžvalgomis dalijosi sociologas I. Zokas.

Ramūnas Karbauskis

Delfi pašnekovas sociologas I. Zokas teigė, jog į „pirmąjį planą“ LVŽS jau „tikėtina, kad tikrai nepakils“.

„Bet savo dabartinę poziciją išlaiko pakankamai stabilią“, – kalbėjo I. Zokas.

VDU politologas I. Kalpokas pažymėjo, jog nei viena po TS–LKD ir LSDP reitingų lentelėje esanti opozicinė jėga neverčia apie juos kalbėti. O kur dar LVŽS ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rinkėjų panašumas.

„Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ naujumas baigia išsikvėpti. Ir šiaip nei viena opozicinė partija negeneruoja ko nors, kas verstų apie juos kalbėti. Ir šiuo atveju, vis tiek šios dvi partijos yra visiškai susisiekiantys indai ir tikrai yra rinkėjai, kurie svyruoja į vieną, ar kitą pusę. Juo labiau, kad tai yra labai paklaidos ribose (rezultatai, aut. p.).

Ir nebūtinai ta trečia ar ketvirta pozicija aiškiai kažką parodo. Jos tiesiog turi labai panašų populiarumą, kuris, kartu sudėjus, būtų labai panašus į LVŽS populiarumą jų geraisiais laikais“, – kalbėjo VDU docentas.

O kalbėdamas apie opozicijoje veikiančios LVŽS rezultatą, VU TSPMI politologas M. Jastramskis pažymėjo, jog šiai partijai pavyko atstatyti ir stabilizuoti S. Skvernelio išėjimą iš partijos.

„Man sunku kalbėti, kad LVŽS labai stipriai tampa populiarūs, nes nėra jų reitingas įspūdingas, pripažinkime, niekieno šis reitingas nėra įspūdingas – pirma vieta su 14 procentų, tai nerodo partijų didelio populiarumo.

Bet šiaip ilgesnėje perspektyvoje matosi ta tendencija, kad S. Skvernelio partijos susikūrimas kaip ir sutraukė reitingą, aplenkė valstiečius, o tada prasidėjo lygintis. Neimsiu prognozuoti, kad valstiečiai kiltų ir taptų populiariausia partija, bet tą S. Skvernelio išėjimo netektį jiems pavyko stabilizuoti. Jie išlieka tarp tų konkurencingų partijų“, – sakė politologas.

Saulius Skvernelis
Foto: ELTA / Andrius Ufartas

Delfi politologas M. Jastramskis teigė, jog LVŽS vadovas R. Karbauskis nuolat kritikuoja liberalus, sako, kad ir S. Skvernelis yra liberalas. Ir ši aiški linija išsiskiria.

„Ir jie kažkiek išsiskiria tuo, kad pagal labai siaurą oponavimą faktiškai jie yra kitoje skalės pusėje nuo Laisvės partijos. Pasisakymai apie dekriminalizaciją, LGBT – sakyčiau, kad panašiai kaip apie Laisvės partiją kalbama, valstiečiai dabar yra dviejų klausimų partija. Jie tais dviem klausimais sako visiškai priešingą poziciją nei Laisvės partija.

Manyčiau, kad tai gali gal juos palaikyti. Gal kažkiek prisideda ir tai, kad Kauno miesto mero posto sieks A. Veryga, aišku, jis neturi šansų prieš Visvaldą Matijošaitį, bet tai, kad jie iškėlė tokį gana ryškų politiką Kaune irgi gali padėti“, – kalbėjo VU TSPMI politologas M. Jastramskis.

Skvernelis reagavo laiku

VDU docentas politologas I. Kalpokas pastebėjo, jog generolo Ričardo Pociaus ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės istorija buvo geras laikas viešai reikštis opozicijos atstovui S. Skverneliui.

„Jis tikrai turėjo progų pasisakyti, vėl padaryti save matomu. Ir stoti šiuo atveju į generolo R. Pociaus pusę, kuris tarsi yra bandomas pristatyti, ir save pristato kaip nuskriaustąjį. O ginti konservatorių nuskriaustus asmenis visuomet yra gera strategija. Šiuo atveju jis tikrai buvo gerokai matomesnis“, – kalbėjo jis.

O kalbėdamas apie LSDP lyderės V. Blinkevičiūtės rezultatą, I. Kalpokas teigė, kad pasigenda pastarosios aktyvumo.

„O V. Blinkevičiūtė, na, ji iš viso nėra ypač matoma politikė. Ir ji man yra amžina mistika – už ką vis dar yra mylima. Ir turint omenyje situaciją su infliacija, šildymo kainomis – ji turėtų būti gerokai daugiau matoma. O ne padaryti keletą retų pareiškimų ir tada vėl išnykti Briuselio koridoriuose. Pasigendu jos. Ir tai, ko gero, atsispindi ir reitingų susikeitime“, – Delfi sakė VDU docentas I. Kalpokas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2022 metų lapkričio 18 –29 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1013 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.