Jo teigimu, opozicijos Lietuvoje „iš viso nėra“.

„Mes turime tai konstatuoti. Opoziciją ištiko mirtis dar labai seniai, manau, kad dar prieš kokį gerą dešimtmetį, dar prie Kubiliaus Vyriausybės, kai visa ta kritika ar jos imitavimas tiesiog buvo profanacija, tiesiog tokio politikos cirko, vaidybos dalis“, – penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė ekspertas.

Tas pats pasakytina, anot jo, su interpeliacijomis, kurios jau pavirto farsu.

„Tam tikra prasme, ir tų interpeliuojamų asmenų linksminimu. Mes tą ne kartą matėme ir puikiai suprantame, kad tai veikiau diskredituoja nei padeda pasiekti kažkokį rezultatą“, – konstatavo B. Ivanovas.

„Čia ne kritika, čia diagnozė turėtų būti“, – sakė pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kalba eina ne apie nuomonių skirtumą, o faktus – elektros rinkos liberalizacijos neigiamas pasekmes, milžinišką infliaciją, įvairaus personalo stygių.

„Tokių faktų yra ne vienas ir ne du, jų yra dešimtys. Taip, kad kalbėti apie kritiką sudėtinga, ši Vyriausybė tam tikra prasme Lietuvai yra egzistencinis iššūkis, todėl aš manyčiau, kad čia reikalingi kardinalūs sprendimai“, – sakė B. Ivanovas.

Bernaras Ivanovas

Jo vertinimu, pati valdžia institucinėmis pastangomis nesugeba suvokti, kur ji atsidūrė.

„Čia yra estetikos daugiau dalykai, kalbėti apie turinį yra sudėtinga, nes bet koks bandymas jos klausti apie konkrečius dalykus susiveda į aukštakulnių ir lūpdažių temą“, – kalbėdamas apie vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės skandalą su iš tarnybos pasitraukusiu Viešojo saugumo tarnybos buvusiu vadu generolu Ričardu Pociumi, sakė laidos dalyvis.

B. Ivanovas akcentavo, kad šioje srityje Lietuvoje yra vakuumas, dėl ko kenčia ir pati vidaus reikalų sistema, ir pareigūnai, ir bendrai pati saugumo padėtis valstybėje.

„Čia yra gerokai didesnė bėda nei mes kartais įsivaizduojame, nes mes jau nuo seniau, nuo Karbauskio aatėjimo į valdžią laikų stebime tokį fenomeną – atsitiktinių žmonių atsiradimo valdžioje fenomeną, kai tiesiog nežinia kas, nežinia iš kur atsiranda partiniuose sąrašuose, jie patenka į parlamentą, tampa ministrais, užima pareigas įvairiose institucijose“, – teigė ekspertas.

Tuomet, pasak jo, politinės jėgos neatliepia rinkėjų lūkesčių, jų netransformuoja į politinę darbotvarkę, partijos taip pat neužtikrina konkurencijos.

„O kodėl ten patenka tokie žmonės... Kildišienės fenomenas – iš kur? Kas? Kodėl? Kas lėmė jų patekimą? Kur jie buvo prieš penkis metus? Ar mes matėme, kaip jie darė karjerą partijose – dirbo lankstinukų nešiotojais, paskui skyriuose. Aišku, yra keletas, kurie tą darė, bet kartais kaip iš dangaus kažkas nukrenta ant galvos. Žiūri, štai, kažkas kažkieno dukra ar sūnus, kitas giminaitis, šiaip pažįstamas ir artimas šeimos narys. Galiausiai kokybė pereina į kiekybę“, – konstatavo B. Ivanovas.

Tuomet, kai valdžia nesiima visų įrankių žmonių problemoms spręsti, kaip pastebėjo pašnekovas, valdžios reitingai ir būna itin žemi.

Jo teigimu, kritiką turėtų mokėti priimti ir užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis G. Landsbergis.

„Kritikos suvedimas į kažkokius pajuokavimus yra šiaip laikoma neprofesionalumo ženklu, bet, deja, mes tai stebime ir nieko negalime padaryti, nes svarbiausius šiuo atveju aktorius, kuris turėtų padėtį keisti – pati visuomenė – neturi subjektiškumo Lietuvoje, nėra jokių instrumentų iš pačios visuomenės pusės tą situaciją pakeisti“, – sakė politikos ekspertas, kalbėdamas apie įvairias visuomenines organizacijas.

Vytautas Landsbergis ir Ingrida Šimonytė

„Čia mums nuolat aiškinama, kad bet koks kieno nors atsistatydinimas yra vos ne pasaulio pabaiga, o, neduok Dieve, pajudinsi Landsbergį, tai jūs penkta kolona, dirbat Putinui ir šiaip esat labiau įtartini. Tokia priešiška retorika yra toks arkliukas šios daugumas, kas irgi neprisideda nei prie darnos, nei prie mūsų visų geresnės ateities“, – teigė B. Ivanovas.

Dėl to, pasak jo, visuomenė turėtų efektyviau imtis ir vykdyti valdžios kontrolės funkciją.

„Bendrai imant, mes esame šia prasme tikrai labai didelėje probleminėje situacijoje“, – konstatavo pašnekovas.

B. Ivanovas taip pat paaiškino, kad, jei opozicijai pavyktų išreikšti nepasitikėjimą visa Vyriausybe, Lietuvoje tektų organizuoti priešlaikinius Seimo rinkimus.

Visą „Žinių radijo“ laidą klausykite čia: