Būtent šias dvi sekso rūšis su pirmu pasitaikiusiu nauju partneriu po išsiskyrimo su širdžiai brangiu senuoju – „seksas kerštaujat“ ir „seksas rikošetu“ – ir nusprendė patyrinėti Misūrio universiteto (JAV) psichologės Lindsay Barber ir Lynne Cooper. Jų tyrimas pristatomas leidinyje „Archives of Sexula Behavior“.
Tiriamaisiais triušiais tapo 170 heteroseksualių studentų, kurie neseniai išgyveno santykių baigtį ir dar neturėjo pastovaus partnerio. Tyrimo dalyviai tris mėnesius rašė dienoraštį, kuriame reguliariai atsakinėjo į tris pagrindinius klausimus:
1. kaip stipriai išgyvena išsiskyrimą;
2. ar užsiima seksu;
3. jeigu seksu užsiėmė, tai buvo „seksas kerštaujant“ ar „seksas rikošetu“.
Ir štai kas paaiškėjo. Per tris mėnesius, kol tyrimo dalyviai raportavo apie savo gyvenimą, 66,5 procento jų bent kartą turėjo lytinius santykius. 54 procentai mylėjosi su savo buvusiu partneriu (tačiau ne paskutiniu, su kuriuo ką tik išsiskyrė, o su vienu iš ankstesniųjų), o 26 procentai – su nauju žmogumi. 25 procentai tai pavadino „seksu kerštaujant“, o 35 procentai tyrimo dalyvių tikėjosi, kad seksas padės atgauti pasitikėjimą savimi.
Turėdamos šiuos duomenis psichologės padarė išvadas. Pirma, seksu su pirmu pasitaikiusiu partneriu kaip priemone dvasinei traumai po išsiskyrimo gydyti naudotis linkę tie, kuriuos paliko. Tie, kurie tapo išsiskyrimo iniciatoriais, griebiasi skubaus sekso su nauju žmogumi tik tais atvejais, jeigu santykiai su paliktu partneriu jiems buvo svarbūs ir ilgalaikiai.
Antra – ir tai visai nestebina – noras sudaužytą širdį „gydyti“ seksu yra neamžinas ir trunka maždaug penkis mėnesius po išsiskyrimo.
Trečia išvada pati įdomiausia. Paaiškėjo, kad santykiai su naujuoju partneriu, kurie prasidėjo siekiant pamiršti senąjį, praktiškai niekada neišauga į kažką daugiau. Seksas tokiomis aplinkybėmis padeda įveikti depresiją, tačiau pernelyg stipriai asocijuojasi su pasibaigusiu romanu ir atlieka ne daugiau nei amortizuojančio buferio funkciją prieš kitą „tikrą jausmą“.