Pavyzdžiui, aš džinsus dėviu turbūt visą savo gyvenimą. Ir visgi, man niekada nekilo klausimas dėl vienos smulkmenos, kurią turi absoliučiai visi džinsai.
Žinot tas nedideles sagas džinsų kišenėse, kurios absoliučiai niekam nereikalingos. Visada galvojau, kad čia kažkoks mados dalykas, kurio, deja, man nelemta suprasti.
O tada sužinojau, kad tos sagos turi paskirtį. Pasirodo, jos vadinamos kniedėmis ir reikalingos tam, kad džinsai būtų ilgaamžiškesni ir neplyštų per siūles. Labai logiška, ar ne? Kniedžių atsiradimas turi gana įdomią istoriją.
Nedidelė paslaptis, kad džinsai iš pradžių buvo darbininkų apranga: aukso kasėjų, medkirčių, fermerių ir kaubojų. Tarp jų Levi Strausso sukurtos kelnės išpopuliarėjo dėl tvirtumo, tačiau jas pamėgę aukso kasėjai vis dar nebuvo patenkinti, nes kelnių kišenės neišlaikydavo aukso grynuolių svorio.
Tada į pagalbą atskubėjo iš Rygos į JAV imigravusęs žydų kilmės siuvėjas Jakobas Davisas. Jis pirmasis sugalvojo kelnių kišenes sutvirtinti metalinėmis kniedėmis, tačiau neturėjo pinigų šiam išradimui užpatentuoti, todėl pasiūlė savo idėją Levi Straussui ir tapo jo kompanionu. Taip buvo įsteigta kompanija „Levi Strauss&Co“ ir pradėta masinė džinsų gamyba.
Anksčiau kniedes buvo galima rasti ir ant užpakalinių kišenių bei klyne. Pastarąją kniedę 1941 metais pašalino „Levi Strauss&Co“ prezidentas Walteris Haasas. Legendos byloja, kad tokį sprendimą jis priėmė po to, kai nusidegino prie laužo įkaitusia kniede. Patys suprantat, ką jis nusidegino. Nuo galinių kišenių kniedės buvo pašalintos tada, kai visi susivokė, jog jos braižo balnus ir kėdes.
Kas galėjo pagalvoti? Na, bet išmokstame kažką naujo kiekvieną dieną. Galiu tik padėkoti Levi Straussui, kad padarė mano džinsus tokius ilgaamžius. Nors artimiausiu metu ir nesiruošiu keliauti į anglies kasyklą.