Mintis sukurti kažką, kas atspindėtų temą „neskriausk mažesnio, nes pats pateksi į keblią padėtį“, atėjo į galvą režisieriui Viačeslavui Kotionočkinui, kuris pasikvietė rašytojus – satyrikus Arkadijų Chaitą ir Aleksandrą Kurliandskovą ir pasidalino su jais šia idėja. Po kurio laiko animacinio filmuko „Na, palauk!“ scenarijus jau buvo paruoštas.

Šis filmukas – kolektyvinės kūrybos vaisius. Jį piešė dailininkas Svetozaras Rusakovas, įsimenančią Vilko eiseną sugalvojo ir nupiešė dailininkas Viktoras Lichačiovas, daugelis nuostabių scenų buvo nupieštos dailininko – animatoriaus Vladimiro Krumino.

Tuo metu autoriai net negalvojo apie serialą, buvo nusprendę sukurti tik vieną filmą. Bet po to, kai filmuką parodė per televiziją, jie gavo labai daug laiškų su prašymais ir toliau jį rodyti. Daug kartų V. Kotionočkinas norėjo nutraukti naujų serijų kūrimą, bet kiekvieną kartą nusileisdavo žiūrovų, kurie buvo įsimylėję „Na, palauk!“ filmuko herojus, spaudimui.

Serijų apie Vilką ir Zuikį kūrėjai ne kartą susidūrė su tuometine cenzūra, kuri autoriams kėlė daug klausimų: kodėl Vilkas rūko, spjaudosi, ko šis filmukas moko vaikus. Meno taryba buvo atmetusi Vladimiro Vysockio kandidatūrą, kuris sutiko įgarsinti Vilką, nes Vysockis yra „pernelyg odiozinė figūra“.

Todėl Vilką pradėjo garsinti Anatolijus Papanovas, kurį vėliau praminė „nusipelniusiu SSRS Vilku“, o Zuikį įgarsino Klara Rumianova. Bet filmuke visgi yra viena scena, kurioje skamba V. Vysockio balsas – Vilkas švilpauja melodiją iš filmo „Vertikalė“.

„Na, palauk!“ animaciniame seriale skambėjo nemažai šlagerių, kuriuos parinkdavo pats V. Kotionočkinas. Kompozitorius Genadijus Gladkovas parašė dainą apie Sneguročką ir Senį Šaltį. Kai kurioms serijoms dainas parašė kompozitoriai Zacepinas ir Migulia.

Po Anatolijaus Papanovo mirties, kai buvo sukurta jau filmuko 16 serijų, režisierius buvo nusprendęs visiškai baigti darbą prie serialo, nes personažo gyvenimas po aktoriaus mirties atrodė visiškai neįmanomas.

1988 metais Vilkas ir Zuikis Kotionočkinui atnešė Valstybinę SSRS premiją. Netgi savo memuarų knygą režisierius pavadino „Na, Kotionočkinai, palauk!“

18 filmuko serija pasirodė 1992 metais, po to atėjo ilga pertrauka. 2000 metais mirė Viačeslavas Kotionočkinas, nebebuvo ir Anatolijaus Papanovo, ir Klaros Rumianovos. Atrodė, kad šio animacinio projekto istorijoje galima būtų dėti tašką.

Tačiau personažų populiarumas buvo toks didelis, kad verslininkai jų atvaizdus pradėjo plačiai naudoti savo reklamai. Toks žinomų animacinių herojų atvaizdo ir vardo naudojimas reklamose buvo lydimas didelių skandalų. Tai visų pirma buvo susiję su prasta Rusijos įstatymine baze ir ydinga teismine praktika autorinių teisių gynimo srityje.
2003 metais dėl „Na, palauk!“ Aleksandras Chaitas (istorijos apie Vilką ir Zuikį autoriaus Arkadijaus Chaito brolis), kino studija „Sojuzmultfilm“ teisėsi su įmone „FRATT-NV“, gaminusia vaikiškus šampūnus ir vonios putas „Na, palauk!“, ir ant savo produkcijos naudojusia žinomų personažų atvaizdą.

Šiuo metu animacinio filmo „Na, palauk!“ personažai priklauso kompanijai „Agrotorg“, kuri valdo parduotuvių „Petioročka“ tinklą.

Kompanija teises į animacinį filmuką „Na, palauk!“ išsipirko iš filmuko scenaristų ir jų paveldėtojų, o teises į filmuko personažus – iš režisieriaus ir dailininko. Be to, „Agrotorg“ rusų animacinių filmukų studijoje „Christmas films“ užsakė filmuko tęsinio sukūrimą.

19 ir 20 filmuko serijas sukūrė režisieriaus Viačeslavo Kotionočkino sūnus Aleksejus. Scenarijaus autoriumi tapo Aleksandras Kurliandskis, vienas iš „Na, palauk!“ bendraautorių. Naujajame filmuko leidime Vilką įgarsino žymus satyrikas – parodijuotojas Igoris Christenko, Zuikį – aktorė Olga Zvereva. Naujoje animacinio serialo serijoje skamba grupės „Mašina vremeni“ muzika.