Gali būti, kad jūs, vaikinai, būsite nustebę, bet vadinamoji „friend-zone“ tema – tiksliau, išėjimo iš šios zonos tema – rūpi ne tik jums, bet ir moterims. Situacijų būna įvairių. Pavyzdžiui, ji „užsisėdėjo senmergystėje ir pilateso treniruotėse“, o princas, kuris galėtų tinkamai įvertinti jos klubų grožį, vėluoja, todėl mergina nusprendžia peržiūrėti savo vyrišką kompaniją: o kas, jeigu ji pražiopsojo tinkamą kandidatą?
Gali būti, kad ji staiga išsiskyrė su savo vaikinu ir dabar, jeigu ir norėtų rimtų santykių, tai griežtai tik su tuo, kuris tikrai nenuskriaus ir neišduos, o geriausi vyriškosios giminės draugai tikrai tam labai gerai tinka. Nesvarbu, ar pats esi vienas iš jos „eksų“, ar kokia nors sena jos mokyklinė meilė, į kurią ji nusprendė dar kartą gerai įsižiūrėti, juolab, kad jūs abu jau seniai nebe mokyklinukai. O gal vaikystės draugas, kurio ji niekada nevertino rimtai. Ir staiga – opa – tarkime, sėdėjote jūs kartą bendroje kompanijoje ir jos draugė netikėtai pašnibždėjo jai į ausį: „Klausyk, o Petras visai nieko... jo toks išraiškingas profilis“. Ji užmetė akį – ir staiga suvokė, kad tavo profilis ir tu pats iš tiesų esi tobulas. Keista, kad ji anksčiau to niekaip nepastebėjo.
Vienaip ar kitaip, moterys kartais staiga suvokia, kad tu, kuris visą tą laiką buvai šalia jos kaip „tiesiog draugas“, visai jai tinki ir netgi galėtum pretenduoti į jos vaikino vaidmenį. Išgyvenusios panašų suvokimą, merginos paprastai pradeda elgtis šitaip.
Ji staiga pradeda rašyti tau SMS ar žinutes internete vėlai vakare, kažką tokio mielai nedrąsaus: „visai tavęs pasiilgau“. Ir atsakydama į tavo draugišką „smagu, reikėtų susitikt“, neatsijungia, o atvirkščiai, primygtinai reikalauja paskirti tikslią datą ir laiką. Ir, nepaisant labai užimtų jūsų darbotvarkių, jūs susitariate pasimatyti jau rytoj.
Ji pasipuošia. Ne, tau nesivaidena. Mergina, kurią tu anksčiau galėdavai matyti apsirėdžiusią treningais ir pasidariusią veido kaukę („O ką, mes gi draugai“) ateina į susitikimą taip pasipuošusi, kad tau dingsta kalbos dovana. Iš jos tyrinėjančio žvilgsnio supranti, kad jos aukštakulnių, gilios iškirptės, paleistų plaukų ir sijono su užtrauktuku ant užpakalio tikslas ir yra tas, kad tu šią kalbos dovaną žaibiškai prarastum.
Ji flirtuoja. Ne, tau vėl nepasivaideno. Ji juokiasi iš tavo pokštų kažkokiu neįprastai garsiu juoku, kurio anksčiau nesi girdėjęs. Ji sumažina atstumą tarp jūsų liesdama tave už peties, alkūnės (nors per paskutiniuosius penkerius metus artimiausias jūsų kontaktas buvo draugiškas sprigtas į kaktą). Pabandyk atsitraukti ir pasižiūrėti į judu iš šono – juk jūs atrodot kaip tipinė porelė, atėjusi į pasimatymą. O tai, beje, ir yra pasimatymas.
Ji praleidžia pro ausis informaciją apie tavo merginą ir iš principo vaidina, kad tu jos neturi (o geriausi draugai, į kuriuos mes staiga pradedame žiūrėti kaip į pretendentus vaikino vaidmeniui, 9 atvejais iš 10, deja, tą merginą turi). Ji tau rašo ir skambina vėlai vakare. Lyg ir juokaudama (nors, atrodo, kad ne, jeigu tikslinasi tavo adresą ir telefonspynės numerį) siūlo atvažiuoti pas tave į svečius ir pagaminti savo firminius makaronus su tunu, nes tu, sprendžiant iš nuotraukų, paskutiniuoju metu visai sulysai. Ar pasiūlo kartu nueiti į filmo premjerą („Aišku, kad dviese. Kažkoks keistas klausimas...“).
Ji iš principo socialiniuose tinkluose nespaudžia „like“ prie tų tavo nuotraukų, kuriose tu esi su mergina (merginomis) ar tavo įrašų, kuriuose tu užsimeni apie ją (jas). Prie visų kitų nuotraukų ir įrašų ji spaudžia „like“ – ar tai būtų tavo nuotraukos iš žvejybos, politiniai manifestai, skundai dėl blogo oro, ar nešvankūs anekdotai.
Ji nusuka pokalbio temą nuo savo asmeninio gyvenimo. Nors anksčiau jūs vien tik apie tai ir kalbėjote – apie jos beprotiškus erotinius nuotykius ir bičus, jos elgesį (ir kartu iškrypusius seksualinius pomėgius, penių dydžius ir purvinus žodelius, kuriuos tie bičai sakė jai sekso metu) tau teko komentuoti draugo teisėmis. O dabar lyg vėjas būtų nupūtęs visus vyrus iš jos gyvenimo. Tyla ir visiškas sterilumas. Ne, nieko rimto. Ne, ji nesupranta, apie ką tu kalbi. Ne, visa tai gandai ir spėlionės. Ir apskritai, kuo tu ją laikai?
Ji netikėtai dažnai atsiranda ten, kur esi ir tu. Gimtadieniuose ar svečiuose pas bendrus draugus. Naujų barų atidarymuose. Įmonės vakarėlyje („Atėjau čia su drauge. Oi, visai buvau pamiršusi, kad ir tu čia dirbi“).
Ji iš atminties išsitraukia viską, ką kartu patyrėte gero. Jos „Facebook“ puslapyje staiga atsiranda filmukas su daina, kuriai skambant jūs kažkada juokais suorganizavote „purvinus šokius“ kažkokiame vakarėlyje. Ji ateina į susitikimą su tais auskarais, kuriuos tu jai kažkada padovanojai gimtadienio proga (nors galėtum prisiekti, kad tada ji nepatenkinta atšovė, kad nemėgsta papuošalų). Ji staiga rašo: „o kas per knyga apie zombių apokalipsę, kurią tu visiems buvai rekomendavęs?“ (nors tai buvo prieš šimtą metų, ir tu buvai įsitikinęs, kad ji pati negali pakęsti nei zombių, nei apokalipsių, nei apskritai skaitymo).
O dar ji iš atminties išsitraukia viską, ką tu jai blogo esi pasakojęs apie savo buvusias drauges, ir pagal kažkokį neaiškų sutapimą išeina, kad ji pati – visiška jų priešingybė. Tavo buvusios buvo visiškos darboholikės? Ne, pagal jos gilų įsitikinimą, „darbas – tai ne visas gyvenimas“. Jos traukė iš tavęs pinigus? Savaime suprantama, ji pati save išlaiko, o to, kam neužtenka – jai nelabai ir reikia (įdomu, ar ji pati tiki tuo, ką sako?). Jos nenorėjo vaikų? Ji tau parodys visų savo aštuonių dukterėčių ir sūnėnų nuotraukas ir papasakos, kaip ji su jais puikiai sutaria. Atvirkščiai, jos labai norėjo vaikų? Ji, kaip ir tu, mano, kad nereikia skubėti. Skundiesi, kad viena iš tavo pasijų nemoka gaminti? Ji kaip tik pradėjo lankyti kulinarines pamokas („gaila tik, kad nėra kam pusryčiams ruošti „Benedikto kiaušinių“). Tu ir pats nelabai gali suprasti, kaip taip išėjo, tačiau tavo draugė, atrodo, yra bet kurio vyro svajonė.