Jos pristatymą akiviaizdžiai įkvėpė kino filmas. Dizaineris neseniai įsigijo 1927 m. mokslinės fantastikos klasikinio filmo „Metropolis“ juostų, ant kurių savo jaunajai kino žvaigždei Brigitte Helm pasirašė filmo režisierius Fritzas Langas. Tad „Chanel“ aukštosios mados kolekcijos pristatymo fone buvo sukurtas neonu apšviestas Vendome aikštės maketas, kuriame ant kolonos vietoj Napoleono pastatytas robotas Coco. F. Lango filme išprotėjęs mokslininkas sukuria B. Helm kopiją robotą.
Visa scena buvo tamsi ir blizganti, tarsi ką tik būtų paliję. Puiki juodai balto kino atmosfera. Ir K. Lagerfeldas turėjo tam tobulą scenarijų – Coco (Chanel) gyvenimo istoriją.
Bent jau tai yra vienas iš būdų vertinti kolekciją, kuri, regis, kerta laiką. Tai tikrai nebuvo chronologinė arka. Šou prasidėjo demonstruojant „Chanel“ tvido kostiumus, kurie pasirodė praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje, o pabaigoje modeliai pademonstravo vakarinius drabužius, kurių siluetai atkartojo Paulo Poiret darbus - tai ankstyvo XX amžiaus Paryžiaus dizaineris, kurį „Chanel“ nustūmė į šoną, kai ėmė populiarinti savo mados naujoves.
Michelio Gauberto garso takelis sukūrė garsinį šios kelionės per laiką ekvivalentą. Nauja angliška popmuzika kartais būdavo pertraukiama Igorio Stravinskio muzikos pliūpsniais (Jis buvo Coco Chanel meilužis prieš daugiau nei aštuonis dešimtmečius). Tačiau K. Lagerfeldas jau žiūrovus tam buvo paruošęs, kai savo kolekciją pavadino „Les Allures de Chanel“ (Chanel vilionės). Taip jis norėjo parodyti jos daugialypiškumą.
