Ir ji tikisi, kaip ir tūkstančiai Lietuvos merginų, norinčių būti pastebėtos, užkopti iki ryškiai apšviestos sėkmės ir pripažinimo pakylos. Iki jos tik keli žingsniai, tik šiek tiek pastangų – atkaklaus užsispyrimo palaikomos alinančios dietos. Tik ar jos susimąsto, kas iš tiesų slypi po tokiais grožio standartais?
Kova už kūno apimtis
Jau kelerius metus mados pasaulis gauna sveiko proto injekcijų – Madride vykusiame aukščiausio lygio madų šou uždrausta pasirodyti per mažai sveriantiems modeliams. Pagaliau viešai pripažinta, kad iškrypėliški grožio standartai daro žalingą poveikį mergaitėms ir jaunoms moterims.
Tačiau grožio industrija nenori lengvai pasiduoti. Modelių agentūros pradėjo šiauštis, kad anoreksijos ir bulimijos priežasčių reikia ieškoti kitur, o ne bandyti atpirkimo ožiais paversti podiumu žingsniuojančias merginas. Juolab kad tokie suvaržymai apriboja dizainerių kūrybinę laisvę.
Tokia mados magnatų nuomonė akivaizdžiai prieštarauja visuotinei nuomonei. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net 89 proc. amerikiečių, britų ir prancūzų smerkia netinkamą manekenių įvaizdį. Azijos šalyse, kur gyvenimo lygis žemesnis, kiek daugiau nei pusė gyventojų nepritaria išbadėjusioms podiumo merginoms.
Tik šiek tiek Azijos šalis lenkia Lietuva. Mes patenkame į penketuką pasaulio šalių, kuriose mažiausiai yra manančių, jog madas demonstruoja fiziškai išsekusios panelės, propaguojančios nesveiką moters įvaizdį.
Homoseksualių dizainerių diktatas
Dizainerė Julija Žilėnienė
– Jau keletą metų ant podiumo beveik neliko išsekusių modelių. Kaip rašo mados savaitė, remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis nustatoma mažiausia riba, kiek turi sverti mergina, demonstruojanti drabužius. „Perkarusios pakabos“ jau nėra bendra tendencija, o tik atskirų dizainerių pasirinkimas. Ir Lietuvoje nėra vieno standarto, dirba atskiri dizaineriai, kurie ieško savo braižo.
Aš kuriu drabužius subrendusiai moteriai, todėl fotosesijoms ar demonstravimui ant podiumo niekada nesirenku „anoreksiškų“ merginų arba pernelyg jaunų.
Iš kur kilo tokia tendencija? Bet koks rūbas ant žmogaus, kuris neturi nė lašo riebalų, atrodo geriau nei ant apkūnaus. Kiekvienas dizaineris ir stengiasi įgyvendinti tokią grakštumo idėją, juolab kad mėgsta eksperimentuoti su įvairiomis medžiagomis – sunkiomis, kietomis, net lūžtančiomis, kurios savaime neatrodo itin gražiai.
Iš kitos pusės, tai homoseksualios pakraipos vyrų dizainerių padiktuota mada. Kiekvienas menininkas kuria savo atvaizdą, atkartoja savo individualius bruožus. Jei vyras dizaineris kuria moteriai, ją įsivaizuoja kaip save. Taip ir atsiranda merginos, panašios į berniukus arba į keistas lėles. Panelės, kurios neturi savo nuomonės, psichologiškai paveiktos tokių standartų išsekina savo kūną, kad įtiktų tam tikros pakraipos dizaineriams.
Techniškai nėra didelio skirtumo, kokiam modeliui siūti – beformės kaulėtos figūros ar moteriškų iškilumų.
Dizaineris, suvokiantis, ką daro, kuria dėl savęs, o ne dėl kitų. Jeigu jam gražiau dirbti su modeliu, kuris panašesnis į pakabą, o ne į moterį, tai jo pasirinkimas.
Kita vertus, klientės niekada nebūna patenkintos savo išvaizda. Bent man neteko sutikti tokios moters. Jos išgyvena dėl per didelio lieknumo ar papildomų kilogramų. Manau, kad tai normalu.
Subrendusiai moteriai didelio poveikio nedaro nei podiumas, nei mados žurnalai, kur vyrauja pernelyg lieknos merginos.
Kiekvienas kraštutinumas yra blogai. Savaime suprantama, jei moteris turi antsvorį, drabužis grakščiai neatrodys. Nei kūno išsekimas, nei jo „išvešėjimas“ neatrodo estetiškai ir rodo saiko neturėjimą, harmonijos disbalansą.
Mados diktato labiausiai pažeidžiamos yra paauglės, kurių psichika, estetinis skonis dar tik formuojasi. Nors ji normali, jai gali atrodyti, kad yra per stora.
Kalta reklama ir mergaitiškas solidarumas
Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė
– Panaršius po paauglėms skirtas pokalbių svetaines, susidaro įspūdis, kad joms tiesioginę įtaką daugiausia daro televizija, reklama, įvairūs blizgantys žurnalai. Į jų psichiką nuolat skverbiasi nenutrūkstamas srautas informacijos, kad lieknas kūnas yra sėkmingos karjeros, gero gyvenimo garantas. Neišvengiamai tai palieka gilius pėdsakus jų pasąmonėje.
Tik trys procentai europietiško tipo moterų populiacijos yra natūraliai lieknos, aukštos, kartu moteriškų linijų. Visos kitos, kurios stengiasi „tilpti“ į manekenių standartinius kūno išmatavimus, turi kankinti save alinančiomis dietomis.
Į eilinį dietologą kiekvieną savaitę kreipiasi paauglės dėl katastrofiškai sumažėjusio svorio, taip pat vyresnės kaip dvidešimt, atsinešusios tą problemą iš anksčiau. Teko pastebėti, kad tokių paauglių amžius jaunėja. Jau susiduriama ir su dešimtmetėmis, sergančiomis anoreksija.
Kraupūs skaičiai, bet nuo 2 iki 20 proc. mergaičių bei jaunų moterų, susirgusių anoreksija, miršta. Kuo ilgiau mergina serga, tuo didesnė tikimybė, kad ji mirs. Mirštama sustojus širdžiai dėl išsekimo, baigiant gyvenimą savižudybe.
Man tenka susidurti su paauglėmis, kurios turi nepakankamo svorio problemų, bet dar neserga anoreksija. Jei į ambulatorinį kabinetą mergina kreipiasi pati, vilčių padėti yra daug. Jeigu pas dietologą merginą priverčia ateiti mama, vien tik dietologo konsultacijos nepakanka. Būtina apsilankyti pas psichiatrą, kitų specialybių gydytojus – endokrinologą, ginekologą. Gali prireikti kompleksinio gydymo ligoninėje.
Bendraujant su pacientėmis susidaro įspūdis, kad, matydamos lieknos moters reklamą, jos pradeda tarsi nekaltai žaisti – riboti maistą, lieti prakaitą treniruoklių salėje.
Gali būti ir kitų priežasčių, viskas priklauso nuo to, kokioje aplinkoje paauglė gyvena. Dažniausiai tai susiję su liekno kūno propagavimu šokių būreliuose, sporto klubuose. Besaikis lieknėjimas – ne tik mados, bet ir draugystės problema. Kelios bendramintės pradeda sportuoti, alinti save iki išsekimo.
Pasitaiko, kad ir į užsienį studijuoti išvykusios jaunos merginos, staiga likusios be namų aplinkos, pradeda eksperimentuoti su „bado“ dietomis.
Mados pasaulyje pradedama kovoti su išsekusiomis manekenėmis. Kai kuriuose Vakarų Europos valstybėse uždrausta dirbti manekenėmis jaunesnėms kaip 16 metų merginoms bei reikalaujama sveikatos būklės pažymos. Tikiuosi, kad po kelerių metų matysime šios kovos rezultatus.
Bet mums labiau turėtų rūpėti ne podiumų merginos, nes jeigu jos dirba rimtose agentūrose, jomis pasirūpinama, jos prižiūrimos. Svarbiau paprastos mergaitės iš bet kurio Lietuvos kampelio, kurios, susižavėjusios mados skleidžiamais burtais, pradeda siekti lieknų formų ir nesupranta, kad žaidžia su pavojinga ugnimi. Turime kuo daugiau apie šią problemą kalbėti. Belieka tikėtis, kad tai duos teigiamų rezultatų.
