Pasaulis telpa telefono ekrane

Kaip pasakoja profesionalus lektorius, „Whatansu“ stovyklų ir mokymų vadovas bei „Vyrų kalvės“ organizatorius bei keturių vaikų tėtis Mindaugas Vidugiris, interneto jo šeimos namuose seniai nėra, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.

Pasak jo, šeima gyvena už miesto, tad vaikai nemažai laiko praleidžia lauke, žaisdami vienas su kitu ar kurdami: „Žinoma, tenka išgirsti ir kad nuobodu, ir kad nėra ką veikti, bet čia pat apsisukę vaikai susiranda kažkokios veiklos. Mažasis su lego ir įvairiausiais konstruktoriais mėgsta žaisti, merginos gamina visokius žaislus, dėlioja žaidimus ir labai daug praleidžia laiko veikdamos ir įsivaizduodamos dalykus – taip, kaip mano vaikystėje buvo, kai interneto dar tiesiog nebuvo“.

Pašnekovas teigia, kad norma tampantis leidimas planšete ar telefonu naudotis dar visai mažam vaikui jį neramina. „Juk vaikas ekranėlyje paskęsta visa savo sąmone, protu, širdimi – viskuo! Matau, kad labai nemažai vaikų jau yra užaugę, kurie nuo pat vaikystės rankose turėjo planšetes ir telefonus. Ar tai yra atsipalaidavimo būdas? Taip. Iššūkis yra tai, kad smegenys ne tik ilsisi, bet smegenys savotiškai atrofuojasi ir veikia nedaug, jei žmogus sėdi ir skrolina ar žiūri video turinį, kuris nieko naudingo neatneša. Kiek viskas supaprastėjo, kai visas pasaulis telpa į mažą ekranėlį ir tau nieko nebereikia, kad nuvažiuoti, pajausti, pabūti. Užtenka įsivesti raktinius žodžius ir tu gauni visa tai, ko tau reikia. Taip mes „poilsiaujame“. O po to ir vėl sėdame dirbti darbų prie tų pačių telefonų, kompiuterių ir planšečių“, – pasakoja vyriškis.

Jis siūlo mesti savotišką iššūkį ir šeimai susiplanuoti vieną dieną per savaitę be interneto. Vieną vienintelę dieną. Šeimos nariai turėtų nutarti, ką veiks, kur nuvažiuos ir ką įdomaus pamatys, o grįžę namo prie vakarienės stalo galės tokią, įspūdžių kupiną dieną kartu aptarti: „Kas žino, galbūt, pamatę kaip gera ir įdomu buvo (o internetinis pasaulis per tą dieną nesugriuvo), šeima panorės šią patirtį pakartoti“, – šypsosi M. Vidugiris.

Mindaugas Vidugiris
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Tėvų laikas vaikams per brangus

Mindaugas pasakoja dar prieš gerus 15 metų atradęs tyrimą, kuriame teigiama, jog tėvai su vaikais per parą kokybiško laiko praleidžia vos 5–6 minutes. Ir tai yra visas laikas, kuris yra kokybiškai skiriamas vaikui. „Vis dar stebiu tyrimus – tėvų laikas praleidžiamas su vaikais drastiškai mažėja – beliko vos kelios minutės. Kodėl? Nes laikas kainuoja, nes net ir laikas su mylimais, savais vaikais turi savo kainą. Ir daugeliui ji tiesiog yra per didelė. Juk skirdamas laiko atžaloms tu turi prie jų prisitaikyti, turi domėtis tuo, kas jiems yra įdomu, išklausyti ir patarti. O tai kartais taip vargina! Juk daug paprasčiau, jeigu vaikai kažkuo nepatenkinti, įjungti namie internetą, visiems įduoti po įrankį – telefoną, planšetę ir viskas! Visi užsiėmę ir nereikia į galvą imti. Eini ir darai savo dalykus ir šitaip „žaidi šeimą“, – sako jis.

Pasak pašnekovo, kartais galima išgirsti tėvus teisinantis, kad atimta galimybė naudotis internetu sukelia papildomų problemų – vaikai ima peštis, pyktis, nesitvardyti: „Labai dažnai taip vaikai ieško būdo parodyti tėvams, kad jiems reikia dėmesio. Kai jo gauti nepavyksta, belieka pasitelkti visuomet suveikiančius būdus – pradėti rėkti, daužytis arba elgtis neadekvačiai. Nesvarbu, kad tėvai rėks, bars, bet tokiu būdu bus pasiektas tikslas gauti dėmesio ir tuo pat metu priminti tėvams, kad aš – vaikas – esu gyvas žmogus ir noriu būti pastebėtas“, – kartais netinkamo elgesio priežastis aiškina M. Vidugiris.

Laikas kartu – brangiausia ką turime

Šiandien tėvai yra gerokai primiršę, kas yra tėvystė. Jie nebemoka atsiduoti vien vaikui ir kartu su juo kurti, kad ir pasakas. Juk daug patogiau vaiką užimti įjungiant filmą televizoriaus ekrane, o vakare miegoti besiruošiančiam vaikui įjungti pasakos audio įrašą telefone. Be to, tokiu būdu lieka daugiau laiko ir patiems tėvams praleisti internete.

„Iš tikrųjų reikia prisiminti, kad geriausia, ką mes vieni kitiems galim duoti, tai yra laikas kartu. Nėra nieko brangiau už laiką kartu. Nei planšetės, nei žaidimai, nei konsolės – niekas absoliučiai neatstos smagaus, gražaus laiko, kai tėvai būna, žaidžia su vaikais, važiuoja su dviračiais, eina pasikalbėti, pasivaikščioti, kuria laužą... Kai jie iš tikrųjų, visa širdimi būna su vaiku. Manau, kad tėvai turi atsipeikėti ir suprasti, kokia vaikai yra atsakomybė. Tai yra patys brangiausi ir prabangiausi gyvenimo projektai. Ne kažkokie darbai, o vaikai yra patys prabangiausi projektai, kuriais mes iš principo turėtume labiausiai domėtis ir rūpintis“, – sakė M. Vidugiris.

Jo teigimu, pastaruoju metu išmaniuosiuose telefonuose galima parsisiųsti programėlę, kurios pagrindinė užduotis – išsiaiškinti, koks yra jos naudotojas. Kitaip tariant, programėlės kūrėjai siekė tarsi sukurti žmogui virtualų draugą. Kuo daugiau jos naudotojas bendrauja su virtualiu draugu, tuo pastarasis daugiau sužino apie naudotoją ir daro viską, kad pastarajam įtiktų. „Jo pagrindinė užduotis yra tapti pačiu geriausiu draugu, kad praleistum kuo daugiau laiko kalbėdamasis su dirbtiniu intelektu. Vaikai įninka į tokias programėles, bendrauja su dirbtiniu intelektu, kuris domisi tavimi, klausia, uždavinėja klausimus, labai stengiasi kuo labiau suprasti, ką tu veiki ir kas tau yra svarbu.

Įsivaizduokim, dirbtinio intelekto draugijoje užaugę vaikai susitinka vieni su kitais ir supranta, kad susikalbėti tarpusavyje nebegali, nes jie vieni kitiems nepataikauja. Tai automatiškai socializacijos gebėjimai ir gebėjimas socializuotis priartėja prie nulio, o taip mes labai sparčiai artėjame prie katastrofos“, – sako Mindaugas Vidugiris ir priduria, kad augant nuolat į veiklą internete įnikusių vaikų skaičiui kyla didžiulė rizika, kad užaugs ypatinga sociopatų karta, kurie nemokės bendrauti tarpusavyje. Tikėtina, kad tokie žmonės vyks į visokias stovyklas ar tiesiog eis mokytis vėl bendrauti, nes vieni nuo kitų bus taip atitolę, kad esminių dalykų teks mokytis iš naujo.