Keičiasi oras, keičiasi ir savijauta

„Psichiatrijoje išskiriama ypatinga depresijos forma – sezoninė distimija, arba ilgai trunkantis nuotaikos pablogėjimas. Ši būsena atsiranda dėl saulės šviesos trūkumo, nes organizme sumažėja melatonino, atsakingo už keletą funkcijų: jis reguliuoja nakties miegą, padeda valdyti stresą, palaiko aktyvumą ir gerą nuotaiką dieną. Sumažėjus melatoninui atsiranda nuovargis, apatija, prislėgtumas, mieguistumas dieną ir nekokybiškas nakties miegas, apetito sumažėjimas dieną ir kartais pasitaikantis jo padidėjimas vakare ir net naktį“, – pasakoja psichologė psichoterapeutė Jelena Lukoševičienė.

Specialistės teigimu, ši dismitija yra endogeninė (vidinės, nepriklausančios nuo išorinių veiksnių) depresijos atmaina, o šviesos trūkumas yra tarsi „mygtukas“, paleidžiantis ligos mechanizmą. Laiku nesikreipus pagalbos, ši liguista būsena gali peraugti į sunkią lėtinę formą.

Būdinga ir paaugliams

Sezonine depresija serga tiek vyrai, tiek moterys, tiesa, šioms dismitija pasireiškia dažniau. Tačiau rudens slogutis neaplenkia ir vaikų. „Iki lytinio brendimo vienodai serga tiek berniukai, tiek mergaitės. Vis dėlto tarp vaikų ir paauglių sezoninę depresiją pastebėti nelengva. Jiems dažnai pasireiškia užslėpti simptomai, vaikai patys dažniausiai nesugeba įvardinti, kas jiems darosi“, – aiškina pašnekovė.

Sezoninė depresija vaikams ir paaugliams dar vadinama „mokyklos depresija“ arba „stresine“. „Jautrūs paaugliai, intelektualiai neatsiliekantys nuo bendraamžių, gali ja susirgti esant nepalankioms mokyklos ar mokymosi sąlygoms. Esant dideliam krūviui mokykloje, nuolatinei emocinei įtampai, ši depresija gali kilti ir emociškai stabiliems paaugliams. Ji pasireiškia ir kenčiantiems nuo persitempimo sindromo, kai, pavyzdžiui, vaikai ir paaugliai ne pagal savo intelektinius sugebėjimus tėvų pageidavimu lanko sustiprintas mokyklas ar gimnazijas. Depresijos metu susilpnėja šių vaikų dėmesio koncentracija, pasireiškia asocialumas. Tipiška tai, kad po mokyklos baigimo, kartais net per atostogas, paaugliams pailsėjus, jie jaučiasi daug geriau ar depresijos simptomai visiškai pranyksta be liekamųjų reiškinių“, – pasakoja specialistė.

Kas padės įveikti slogutį?

Foto: Adobe Stock


„Daugeliui vaikų ir paauglių ar suaugusiųjų įveikti slogutį padeda bendravimas, apkabinimas, pajautimas esant svarbiam tarp savų. Taip pat bendrumą didinančios veiklos, pavyzdžiui, paskambinti sesei, pakviesti draugę, parašyti žinutę draugui. Piešimas, tvarkymasis, mokymasis groti gitara bei fizinis aktyvumas (pasivaikščiojimas, kūno mankšta, šokis) irgi naudingi,“ – pasakoja psichologė psichoterapeutė. Specialistė taip pat pataria sekti savo mintis, ypač negatyvias, neatitinkančias realybės, mat jos sukelia bejėgiškumo ir nevilties jausmą.

Naudinga pergalvoti dieną: kurie momentai kėlė nerimą bei ką galima su tuo padaryti. O malonius įvykius psichologė psichoterpaeutė pataria užfiksuoti, pavyzdžiui, užsirašant ir įmetant į malonių atsiminimų stiklainiuką. Be abejonės, ne ką mažiau svarbu gerai išsimiegoti.
Padėti pajusti geriau gali atjauta, tai yra gerumas sau. Kartais galima savęs klausti: „Ką šioje situacijoje man pasakytų geriausias draugas? Ką aš pasakyčiau geriausiam draugui, jeigu jis pakliūtų į tokią situaciją?“ – pataria J. Lukoševiečienė.

Verta žinoti

Įveikti rudens slogutį padėti gali ir pozityvios afirmacijos (teiginiai), užprogramuojantys kitaip žvelgti į pasaulį. Pavyzdžiui: man sunku, bet aš noriu būti sau geras šiuo sunkiu metu; aš galiu stengtis, kad sustiprėčiau; kiekvieną dieną galiu pasirinkti patirčių, kurios man malonios ir mane džiugina; galiu sau leisti būti savimi, galiu būti tik savimi ir niekuo kitu; turiu daug gerų savybių ir galiu jas naudoti savo ir kitų labui; tikrai noriu būti geras sau ir atjausti save visa širdimi.